Šuo be dokumentų

Šuo be dokumentų

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(nežinomas) (archyvas)

Atrodo, tiek kalbėta ir rašyta apie tai, kam šunims reikalingi dokumentai, ką jie duoda ir ką reiškia, tačiau situacija nelabai gerėja… Tie, kurie bando perspėti apie tai, kuo rizikuoja, įsigydami „veislinį“ šunelį be kilmės dokumentų, atšauna, kad šuo jiems reikalingas „sau, o ne parodoms“ (lyg kiti perka kažkam kitam, o ne sau) arba, kad toks menkniekis, kaip šuo (gyvas padaras, kuris gyvens su pirkėjo šeima bent 10 – 15 metų), yra nevertas tų pinigų, kuriuos tektų sumokėti už dokumentuotą augintinį.

Ar kada susimąstėte, kad įsigydami gyvūnus turguje, gyvūnų prekių parduotuvėse, pagal skelbimus laikraštyje, internete, ar iš kito panašaus šaltinio, dažniausiai tiesiogiai palaikote gyvūnų teisių pažeidėjus ir skatinate žiaurų elgesį su gyvūnais?

Gyvūnų daugintojai – tai nesąžininga gyvūnų prekyba užsiimantys asmenys, kurie paprastai laiko gyvūnus netinkamomis ir jų poreikių neatitinkančiomis sąlygomis, laiko įvairių populiariausių veislių šunis ir verčia juos turėti po vadą per kiekvieną rują.

Labai didelė dalis žmonių norėdami tam tikros veislės augintinio, perka juos būtent iš daugintojų, tikėdami, kad įsigijo veislinį šunį. Tai dažnai lemia noras sutaupyti.

Tiesa, kad patikimuose veislynuose veisiami gyvūnai kainuoja daugiau. Natūralu – juk reikia nemenkų lėšų suteikti jiems palankias gyvenimo sąlygas, rūpestingai prižiūrėti – skiepyti, šerti kokybišku maistu, jų tėvams atlikti būtinus genetinius tyrimus, ieškoti fiziškai ir psichiškai sveikos poros kergimui, dėl ko neretai tenka vykti ir į kitas šalis.

Gyvūnų daugintojų tikslas – kuo didesnis pelnas, kuris pasiekiamas kuo mažiau išleidžiant kergiamų gyvūnų bei jų jauniklių sveikatos ir gerovės priežiūrai.

Kuo jūs rizikuojate įsigydami pigesnį „veislinį“ augintinį:

1. Už didelę pinigų sumą įsigyti mišrūną, turintį tik tam tikros veislės požymius

Pasitaiko daug atvejų, kai norintys pasipelnyti, neatsakingi ar nelegalia veikla besiverčiantys prekeiviai nepatyrusiam pirkėjui negrynaveislį gyvūną parduoda kaip grynaveislį, o apgaulė išryškėja tik po gero pusmečio, gyvūnui paaugus.

2. Įsigyti genetinėmis (fizinėmis, psichinėmis) ar virusinėmis ligomis sergantį gyvūną

Nesąžiningi prekeiviai, siekdami kuo didesnio pelno, nesirūpina gyvūno sveikata, imunitetu, nekreipia dėmesio į jo genealogiją. Paprastai tokie daugintojai net nebando tikrinti augintinių sveikatos, tirti jų dėl genetiškai paveldimų ligų, kurias jie gali perduoti savo palikuoniams (dažniausiai naudojamas argumentas – „aš juk matau, kad jis sveikas“). Augant ir vystantis tokiam gyvūnui gali išryškėti psichikos sutrikimai, nebūdingi tai veislei (pavyzdžiui, bailumas, agresija), displazija, alergija ar kiti rimti sveikatos sutrikimai. Tokie gyvūnai gali būti parduoti neskiepyti, per anksti atskirti nuo motinos, dėl laikymo netinkamomis sąlygomis gali būti užsikrėtę parazitais, turėti nusilpusią imuninę sistemą.

3. Patirti didelius finansinius nuostolius

Neretai įsigijus sergantį gyvūną iš daugintojų jis net po didžiausių pastangų išgydyti vis tiek nugaišta. Džiaugsmą pakeičia nuoskauda, kurią lydi ir finansiniai nuostoliai – sumokėta suma už šuniuką ir veterinarinės išlaidos stengiantis išgydyti augintinį. Daugintojai nesuteikia jokių garantijų dėl šuniuko sveikatos, psichikos, atitikimo veislės reikalavimams. Taigi patirtų nuostolių taip pat niekas neatlygina.

Į Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizaciją kreipiasi daug žmonių, perkančių augintinius pas daugintojus turguje, pagal skelbimus internete, kai po kelių dienų gyvūnas nugaišta dėl užkrečiamųjų ligų.

Kaip atpažinti gyvūnų daugintojus?

1. Šuniukus būtina apžiūrėti ir pirkti veisėjo namuose, t. y. vietoje, kur jie gimė ir auga. Daugintojai paprastai šuniukus pardavinėja turguose, skelbia apie tai interneto skelbimuose, o susitikti parduoti šuniuką siūlo kokioje nors viešoje vietoje (prie prekybos centrų, degalinėse, šalikelėse ir pan.), o ne namuose.

2. Nerekomenduojame pirkti šuniukų gyvūnų parduotuvėse – ten parduodami šuniukai dažnai būna surinkti iš daugintojų. Toks prekybos būdas sukelia stresą gyvūnams, todėl nei vienas atsakingas veisėjas neleis tokiu būdu pardavinėti savo šunų.

3. Gyvūno daugintojai paprastai turi ne vienos, o daugelio populiariausių veislių šunis.

4. Atpažinę gyvūnų daugintoją, nepirkite šuniuko tik iš gailesčio, norėdami jį išgelbėti. Toks jūsų veiksmas tik paskatins šį nesąžiningą ir žiaurų verslą.

Įsidėmėkite:

1) Daugintojų veisiami šunys dažnai neatitinka veislės standarto, nėra tiriami dėl paveldimų fizinių ir psichinių ligų. Tokiam gyvūnui augant gali atsirasti psichikos sutrikimai, nebūdingi tai veislei (bailumas, agresija), rimti fizinės sveikatos sutrikimai. Neretai veislinis gyvūnas sukergiamas su mišrūnu, o jaunikliai parduodami kaip veisliniai, nes visi veislės požymiai išryškėja tik gyvūnui paaugus.

2) Dažnai tokie gyvūnai dauginami vadinamuose „šunų fermose“ – laikomi narvuose, antisanitarinėmis sąlygomis, skiriant minimalias lėšas priežiūrai, mitybai, gydymui.

3) Kalės veda jauniklius kelis kartus per metus, o tai kenkia jų sveikatai, todėl išsekintos kalės atsiveda silpnus jauniklius. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, šuniukų imunitetas būna silpnas. Atsiranda pavojus užsikrėsti virusinėmis ligomis, kurių gydymas ilgas, brangiai kainuojantis ir, dėl silpnos šuniuko sveikatos, ne visada sėkmingas. Šunims neatliekamos jokios veterinarinės procedūros: vidaus ir išorės parazitų naikinimas, skiepai. Jaunikliai atskiriami nuo motinos ypač anksti – tai kenkia jų sveikatai ir netgi gali kilti pavojus jų gyvybei.

4) Su tokiais gyvūnas retai bendraujama, todėl šuniukai, kurie pirmas 5-8 savaites praleido tik su savo motina, perkelti į kitą aplinką, patiria didžiulį stresą. Tokia reakcija gali įtakoti rimtų elgsenos sutrikimų atsiradimą: agresiją, baikštumą.

5) Nepasikliaukite pardavėjų įtikinėjimu, kad, įsigiję gyvūną, jo veislės dokumentus, jei tik norėsite, galėsite pasidaryti bet kada. Gyvūno veislės dokumentai – tai įrodymas, jog jo tėvai yra tam tikros veislės atstovai.

Kaip išsirinkti atsakingą veisėją?

Veislinio šuniuko įsigijimas gali būti sėkmingas arba ne: jei nežinosite, kaip atskirti atsakingą veisėją nuo daugintojo ir kokius klausimus užduoti, galite namo parsivežti sergantį šunį, kurį (jeigu šis išgyvens) visą gyvenimą gali kamuos sveikatos bei elgesio problemos.

Iš atsakingo veisėjo įsigytas šuniukas turi kilmės dokumentus. Kilmės dokumentai – tai įrodymas, jog šuniuko tėvai yra tam tikros veislės atstovai, tačiau savaime jie nėra gyvūno deramos išvaizdos ar geros sveikatos garantas. Šiuos dalykus gali užtikrinti tik reikiamų žinių įgyjęs veisėjas, atsakingai parinkęs tėvus planuojamai šuniukų vadai.

Page 1 of 2
(nežinomas) (archyvas)

Nesamones kazkokios. Turbut veislynai uzsake reklama.

(nežinomas) (archyvas)

Sutinku ir pasirašau. Lygiai taip pat manau, kad gyvūnų ėmimas iš prieglaudų nesprendžia problemų.

(nežinomas) (archyvas)

bent viena protinga tema čia

jei nenori šuns su dokumentais, tai jau geriau pasiimti iš prieglaudos ir išgelbėti gyvybę nei krauti turtus daugintojams, vis tiek abiem atvejais gausi tokį patį mišrūną

(nežinomas) (archyvas)

Nesprendžia, bet iš prieglaudos imti nereikėtų atsisakyt. Į prieglaudas pakliūna ir gyvūnai, kurių šeimininkai pvz. miršta/apserga ir nebegali toliau rūpintis. Prieglaudų tikslas naujus šeimininkus gyvūnui rast, prieglaudos iš to nesipelno ir jos perkištos. Jei nebūna paimamas iš prieglaudos – užmigdomas.

Problemų sprendimas turi prasidėt nuo žmonių informavimo apie gyvūnų kastravimą/sterilizavimą ir gyvūnų dauginimą. Prieglauda tik pasėkmė, kur patenka gyvūnai po visko, tai juos reik gelbėt iš ten

(nežinomas) (archyvas)

Labai dažnai miršta tie šeimininkai ir labai dažnai nebegali rūpintis. Pala… Dar atmazas, kad į užsienį išvažiuoja… Man pikta. Skirčiau jiems tokias baudas, kad visą gyvenimą neišsimokėtų.

(nežinomas) (archyvas)

Teisingai, reikia aiškintis priežastis dėl kurių gyvūnai patenka į prieglaudą, kad to išvengt. Bet jei gyvūnas jau prieglaudoje, tai jo ignoruot nereikėtų, reikėtų paimt arba paremt

(nežinomas) (archyvas)

Lai įsikala į galvą tai žmonės Neskaičiau, bet ir taip žinau apie ką. Aš prieš dauginimą. Nori paprasto šuniuko – prašom pilnos prieglaudos, išgelbėk gyvybę. Nori kažkam sakyti, kad turi grynaveislį – įsigyk iš veislyno. Labai nesuprantu žmonių auginančių dvorniukus, ala veislinius, patys šventai tuo tiki ir drąsko kitiems akis – pas mane grynaveislis , pas mane grynaveislis. O dokumentų nėr. Nėr dokumentų – nėr veislės. Aš pati auginu mixą, nors galėčiau jam lipint tam tikras veisles, bet man ne gėda pasakyt, kad auginu mišrūną. Didinti šunų skaičiaus dauginimu nebereikia, ir taip šunų perteklius prieglaudose , kas yra liūdna. Išvada – nori bet kokio draugo – peržiūrėk VISAS lt prieglaudas, neabejoju, kad rasi ko tik nori nuo ala haskio iki šarpėjaus mixo. Svarbu grynumas? Imi iš veislyno. Vsio.

(nežinomas) (archyvas)

Mano nuomonė tokia: jeigu nori GRYNAVEISLIO – taupykis 2, 3metus ir pirk iš veislyno. O jeigu veislė nerūpi – imk iš prieglaudos.

(nežinomas) (archyvas)

Pasirašau po kiekvienu autorės žodžiu. Tas neatsakingas veisimas … Paskui kančios mažylių šeimininkams, kančioms patiems šuniukams, o tiems daugintojams viskas px – jie savo babkes jau pasiėmė ir gali toliau plėsti verslą.

Šuo turi būti arba tik su dokumentais, kurie garantuoja gerą šuniuko psichinę ir fizinę būklę, arba prieglaudinukas – jiems reikia mūsų meilės ir globos. Pati turiu šunį su dokumentais, nors iš anksto žinojau, kad į jokias parodas su juo nevaikščiosiu. O dabar jau gerą pusmetį mąstau apie šuniuką, kurį pasiimčiau iš prieglaudos. Ir, turbūt, jeigu kiti šeimos nariai pritars, paimsim ne mažiausią, ne gražiausią, ne pūkuočiausią, o tą, kuris ilgiausiai gyvena ir laukia savo šeimininkų prieglaudoje.

(nežinomas) (archyvas)

Visiskai pritariu autorei. Sauni tema. O kas liecia prieglaudas nu tai cia problema yra ir bus, nepakovosim su tuo. Kaip nebuna visi zmones protingi tai nebuna ir atsakingi visi Ir cia nieko jau nepadarysi. Bauskit nebaude, bet manau tokiu vistiek atsiras, kurie nevertina tos gyvybes ir kuriems nusispjaut. Gaila, bet tokia tiesa. As paemiau saviske is prieglaudos ir tikrai dziaugiuosi savo sprendimu.

(nežinomas) (archyvas)

Kiek teko piršti protą tokiem daugintojam tiek kartų nepavyko. Aš manau baudos ten po 100-500€ tokiem daugintojam gal ir sumažintų šią problemą. Bet Lietuva dar nepažengusi dėl gyvūnų gerovės..

(nežinomas) (archyvas)

Mane apima pyktis ir gailestis kartu, kai išgirstu :

– PAS MANE GRYNAVEISLIS.

– turi dokumentus?

1variantas:

-Ne, bet jo tėvai turėjo.

2variantas:

-Ne, mums nereikia, į parodas nevaikštome.

–

Konkretus facepalm….

(nežinomas) (archyvas)

oo jooo sitas mane zudo ir kiek daug tokiu! Tipo jei noreciau, tai butu tie dokumentai, bet nenoriu net nesiginciju jau su tokiais… beprasmiska