Paulius Širvys “Nežiūrėk, nežibėk”
Nežiūrėk,
Nežibėk,
Taip liūdnai
Į akis.
Ką darau
Negerai –
Pats žinau.
Nesakyk.
Tik pilniau
Ir svaigiau
Mano taurę
Pripilk
Ir stipriau
Ir karščiau
Tu mane
Apkabink.
Bet ne tu,
O kita
Tavo rankomis
Glaus,
Ir liūdna
Valanda
Iškeliaus,
Iškeliaus.
Iškeliaus
Ir negrįš
Ir sekundė
Šita –
Kaip ir aš,
Kaip ir tu –
Niekada,
Niekada.
Tai stipriau
Ir karščiau
Tu mane
Apkabink
Ir pilniau
Ir svaigiau
Mano taurę
Pripilk.
Ir Aido Marčėno “Su almančiu pasauliu”
tu man kažką sakai aš negirdžiu
nes tavo balsą atkartoja paukščiai
nes tampa neaprėpiamu žodžiu
vienu metu ir giluma, ir aukštis
įsiklausyk kaip dūzgia aviliai
kaip tyliai šlama lapai ir šešėliai
įženkim į šią vasarą giliai
kaip romūs pasiklydę avinėliai
su almančiu pasauliu vienumoj
šviesioj paunksmėj mudu atsigulkim
barokas ošia medžių gilumoj
mes daug greičiau nei jis pavirsim dulkėm
bet gintaras negrįžta į sakus
ir mums nebus už mūs žodžius atleista
tik vasara apglėbs mus kaip vaikus
nuėjusius toliau nei buvo leista
