Mama bandė nusižudyti
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, merginos, jūs visada žinote, ką sakyti, patariate. Taigi, mano situacija yra ganėtinai kebli. Mama ūmiai serga depresija jau 3 metus, tačiau metai jau labai labai.Vieną kartą bandė nusižudyti vaistų išgėrusi, tačiau išvežėm į ligoninę ir jau tada manėm, kad kažkiek geriau, nes grįžusi ir vėl kažką darydavo. Tačiau va jau
3 mėnesius neatsimenu, kad mama būtų išėjusi iš savo kambario, nieko nedaro. Visada namus tvarkau aš, tėčiui valgyti darau aš, na, o dar prie mamos “prispito geradarė fėja”. Įviliojo į emgoldex, mama davė 4 tūkst litų, vėliau į kažkokį dar, kur dar po 50eu. Neseniai gavome kažkokias išmokas tai mama sugebėjo 15 tūkst pradanginti, tai žinoma, tėtis supyko tai supratęs. Suprantu ir tėtį, tačiau mamai dabar dar blogiau. Šiandien paklausė sesuo, kur švęs Velykas, mama atsakė kapinėse.. Ką man daryti??? Kaip padėti??
O ji gydėsi?
Ir dabar gydosi. Porą kartų per savaitę pas psichologę važiuoja
ir visiškai nepadeda? Tai gal kito psichologo ieškokitės?
Man atrodo čia jau psichiatro reikia. Užjaučiu, laikykis, autore
Jau tiek kartų pakeitėm.. Man tai atrodo, kad ji jau priklausoma nuo vaistų, tiek pripumpuoja atidepresantų, kad daržove tampa.
Kiek jums paciai metu ?
Bandet kokia kelione suorganizuoti? tarkim 2 sav uzsieni.
18 metų. Mama jau yra gulėjusi psichiatrinėse ligoninėse, dabar susirado draugę kažkokią tai pati nori ten atsigulti.
tai gerai, jei pati nori atsigulti.
Bet žinot.. kada ji grįžta iš ten tai jai dar blogiau būna
O, autore, jūs bandėte su mama kalbėtis? Sakėte jai kaip jaučiatės? Kaip jaustumėtės, jei jos nebebūtų?
bet jei būnant užsidarius visą laiką namuose irgi geriau nebus.
nuo ko viskas prasidėjo? kokie gydymo metodai išbandyti? mėginkit alternatyvų ieškot tada
Labai liūdna… Gal pabandyk, kai mama bus nors kiek žvalesnė, paprašyti jai žiūrėti tau į akis ir paklausk, ar jai NEGAILA tavęs, kitų, šalia esančių? Galbūt pagausi momentą, gal “spragtels” kažkas mamos galvoj, kas privers suprasti, kad ne ji viena kenčia, kad kankina ir kitus. Gal ras savy jėgų ir valios dėl jūsų. Pasakyk, kokia ji tau svarbi, kaip reikalinga, kaip myli ją visokią, kaip norėtum eiti su ja kur nors ir juoktis.
Aišku, baisi būsena ir nežinau, kas gali padėti (vaistai gal ir padeda, bet, žinoma, ir kažkaip kenkia… ir nežinau, ar gydo sielą, gal tik chemiškai vekia smegenis…) Labai užjaučiu ir linkiu stiprybės!
nupirkit jai knyga ” Atverk savo sirdies duris” kad turetu po ranka pasiskaityt
Kiekvienas mano pokalbis su mama baigiasi tuo, kad apsiverkiu, nesugebu sudelioti savo minčių.. Aš nuo vaikystės atsimenu, kad mamai būdavo blogai, bet tik dėl sveikatos, bet štai, kai numirė mano močiutė, mama atrodo, kad prarado gyvenimo tikslą. Dėl nieko nebestengia.. Pirmiausia pradėjom nuo psichologo – nepadėjo, vėliau – dienos gydymo centras, ar kažkaip panašiai vadinasi – nieko, tuomet kartą išgėrė tiek vaistų, kad išvežėm į ligoninę, paguldė į Švėkšnos ligoninę – niekada nesu tokios mamos mačiusi. O dabar, kai matau, kad net tėtis verkia. Visada galvodavau, kad tėtis yra tas stiprus žmogus, kuris atlaiko viską, o dabar jau ir jis šiandien kartu su manimi verkė. Beje, tėtis kabo ant alkoholizmo liūno..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
