Santykiai po išdavystės
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Tiesiog nežinau nuo ko pradėt.Viduj viskas verda ir atrodo nėra ko griebtis.Neturiu kam išsiliet,o taip norisi,tad nusprendžiau parašyti čia..Praėjus lygiai 4 metams draugystės,vaikinas išdavė su kita.Skyrėmės nelabai taikiai, nes buvau labai įskaudinta, žemė slydo po kojomis..Bandžiau ir keršyti, ir ko tik nedariau apimta pykčio..Tas jausmas kai tave palieka mylintis žmogus man buvo tolygus artimo žmogaus mirčiai.Tuomet smukau ne tik emociškai,bet ir fiziškai :bemiegės naktys,sujauktos dienos,nevalgymas,krentantis svoris,išsiblaškymas ir t.t.Man tai pats šlykščiausias jausmas gyvenime,kokį tik teko pajaust per visus 23 metus.Bet vis nenuleidau rankų.Rašiau laiškus apie mūsų draugystę,siunčiau nuotraukas,kurių jis nebuvo matęs,rašiau apie savo išgyvenimus,norėjau parodyti,kad jis man vistiek išliks svarbus,žinojau,kad turiu išbandyti viską.Tačiau kiek besistengiau, viskas buvo veltui..Bet ilgai laukti nereikėjo,jų keliai greitai išsiskyrė – jis metė ją,o mes vėl susibendravom.Nors ir prisiekiau sau,kad niekada gyvenime neatleisiu,nesižeminsiu-vistiek negalėjau atsilaikyt.Jau lyg ir buvom susitaikę,bet jis turėjo išvykti į užsienį keletai mėn.Tad kai tik išvyko,bendravimas per atstumą buvo tarsi susipažinimas ”iš naujo”.Elgėmės lyg niekur nieko,neprikaišiojom praeities ir neskaudinom viens kito.Širdy taip gera buvo – atrodo išgaravo visos nuoskaudos,pyktis, pradėjau ne tik normaliai maitintis,bet ir sportuoti..Bet nepraėjus 2mėn,jis paskambino ir pasakė,jog grįžta..Manęs tai nei kiek nenudžiugino,viduj atrodo kažkas sustojo..Akyse iškart iškilo skyrybų prisiminimai,ašaros,skausmas,bemiegės naktys ir tas nežinojimas ką tavo žmogus veikia..Nežinojau kaip viskas bus kai jis grįš,kaip toliau bendrausim,o svarbiausia- kur reiks rast jėgų vėl pasitikėt..Na ir jis grįžo..Buvo šaltokas,nesijaučiau, kad kažkas manęs pasiilgo ir nori tuojau pat apkabinti,nepaleisti iš glėbio..Susitikom gal tik po poros dienų.Iki šiol bendraujame..Bet jaučiu, kad nelabai kas keičiasi..Pasakiau jam,kad kol buvo išvykęs,jaučiausi reikalingesnė, negu dabar..Jo sms ir visas bendravimas šaltas.Dažnai sakau,jog neįsivaizduoju gyvenimo be jo,kad myliu ir nebenoriu daugiau prarast,o jis vis numykia kažką,net neatsako tuo pačiu..Lietuvoje jis daugiau nei savaitę,o nuo to laiko nebuvo nei vieno vakaro,kad neverkčiau.Degu noru kažką keisti,įnešti į draugystę džiaugsmo,o ne liūdesio,siūliau jam nueiti į spa,paplaukioti baseine,o jis vis išsisukinėja.Vis bandau susiimt,kad tik neprikaišiot jam..Nežinau iš kur gaut jėgų pasitikėt toliau,nes kaip paranoikė vis skambinėju,ieškau..Kažkada nepakėlė ragelio,tai ėmiau drebėt,o akys tuoj ašarom apsipylė..Bet geriausia,kai vėlai vakare važiavau namo ir pamačiau toliau važiuojančią panašią mašiną,sukančią į tos buvusios panos kiemą,tai pasileidau važiuot paskui,kol pamačiau,kad numeris visai ne toks..Širdis 100km per valandą pradėjo daužytis ir vėl puoliau į ašaras.Nežinau kaip toliau tvarkytis su savim…
o tavo antras vardas ne kilimas? nemanai, kad isdaves bernas tau po kojom turetu sliauziot, kad bent aki i ji uzmestum?
nei aš, nei jis manau nesam kažkokie kilimai ir nei vienas neprivalom paskui kažką ”šliaužiot’ .. galbūt ir jis kažkokią nuoskaudą jaučia, nežinau, nekalba…galbūt dar ne pilnai suprato, ką buvo padaręs,o aš stengiuos pamiršt kas buvo, nes principus pakankamai ilgai rodžiau ir iš to nieko gero neišėjo.
puikus tavo mastymas….. tik kazkaip is tavo pasakojimo atrodo, kad tik tu tuos santykius nori puoselet ))) jo veiksmai pasako viska…. Sitaip eiti is proto ir verstis per galva del zmogaus, kuris isdave ir visas tas pastangas ignoruoja. Susimastyk tu gal ir principus tikrai parodyk….
na bet susirado kitą, tai kodėl vėl grįžo prie manęs.. pasauly daug merginų,niekas jo nelaiko pririšęs prie manęs..
jeigu pagal jus nevertina nei manęs, nei mano pastangų, tai kodėl tada dar vienos nesusiranda ir nepasako man ”viso gero”
zinok nera kuo didziuotis, kad pasivoliojes su kita grizo pas tave. O tu tuo tarpu jam laiskus rasei apie jausmus ir foto siuntei…… Cia joks ne grizimas, matai, kad tau demesio nulis, nesistengia, saltas, sustikti ir bendrauti issisukineja. Tai….
anoks čia didžiavimasis.. jei jau sugrįžo, tai tikiu,kad ”ne trumpam” ir ne dėl pasivoliojimo… gal ir naivu sakyt, bet 4 metai gal ir tokiam ”šikniui” gali kažką reikšti.. kai su pastarąja net 2 mėnesių neištempė..
nu sako meile akla, bet tau pasiulyciau tikrai tikrai nuosirdziai: atsimerkti, pradeti save myleti labiau uz bet koki vyra, atrasti vidine ramybe ir niekam neleisti lipti ant galvos. Taip pat gyvenime buti gerai, stengtis tik del tu zmoniu, kurie ta vertina ir atsilygina tuo paciu.
Pas mus buvo tas pats. Tik gryzes ant keliu sliauziojo. Oj, maniau visgi musu 3 metai jam svarbus buvo. Aha…. pasvajok. Kol as durnele taip tikejau, jis uz akiu sau ieskojo geresnes. Vyrai i niekur neiseina. Ir jei j svarbi esi, tai pastangos i tave buna akivaizdzios, tokios, kad nekyla mintis rasyt forume. Jis tave iskaudino, grizo, atleidai jam, jis toliau saltas, o tu dar sugebi ji guost….? Pasiteisinimu jo poelgiams but negali.
Nereikia jam tavęs. Ir pradėk, tai suprast, pratinkis, kad nebebusit kartu, nes mylintys žmonės šitaip nesielgia. Sėkmės 🙂
Manau, kad nemaza dalis merginu supranta kaip jautiesi. Ka as galiu pasakyti, tai, kad jei grizo dar nereiskia, kad myli… Tiesiog jis yra prisirises prie taves, priprates prie tavo charakterio, tavo kuno, esi jam savas zmogus, visgi 4 metai nera labai trumpas laiko tarpas. Taciau nesi ta mergina, del kurios jis eitu is proto kaip ir seniau. Nes jei butu kitaip tai, patikek, iniciatorius keisti santykius i gera butu jis, o ne tu. Mano akimis isvis tai jeigu myli zmogu – tu jo neisduosi, tai vien tik tai jau parodo kiek jam reiski. Ir siaip labai menka tikimybe, jog kadanors dar galesi juo pilnai pasitiketi, O kokie santykiai be pasitikejimo…. Tad siulau tau skirtis dabar, iskelta galva, kol vel nesuzinojai apie kokia isdavyste, nes kuo ilgiau jus busit kartu, tuo sunkiau bus ji paleisti
Tai tik prisirisimas, manau jusu keliai jau senai issiskyre, dziaukis tuo ir nebegrizk atgal, buk stipri ir judek i prieki,
Jei jis noretu buti su jumis ne taip turetu elgtis.. O dabar nepanasu kad nori.
Manau tu pati dar neesi susigaudžiusi savo jausmuose. Tai pyksti ant jo,tuštuma jauti,tai myli. Ir kokia čia begali būti meilė kai žmogus į tave kojas nusivalo ir dar grįžes nerodo jokio dėkingumo už atleidimą.. Manau pamiršk tu jį,kol jis vėl tavęs neįskaudino. Nes tada tikrai ateityje bijosi kurti santykius,jog neatsitiktu taip pat..
As tai nesuprantu, kaip galima atleisti toki dalyka kaip isdavyste. Cia jau manau saves negerbimas ur nemeile sau. Bet kadangi as save labai myliu, todel isdavystes nepateisinciau. O autorei moralas, geriau paleiskit ji, vistiek pasitikejima jusu jau prarado… ir pagalvokite kiek galesite taip gyventi ir paranojiskai ji itaribet del visko. Cia tik nervu ir sveikatos gadinimas. Bukit su juo ir kito ieskokit, nes jis turbut ta pati daro, jei jums sunku be jo
atsibosta valkiotis gryzta y tavo lova,trumpam kai vel tu atsibosi isies y kita lova o tu galesi ir toliau matyt kad jis beeeelenkaip taves nori
Keistas tavo susireiksminimas, as cia matau tiktai pana kuria naudojasi kada patogu.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
