Gyvenimas kartu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos panelės. Eisiu tiesiai prie reikalo. Su vaikinu norime kartu gyventi, ieškomės buto ir t.t. Jo tėvai yra ramaus būdo ir šiai minčiai pritaria, o mano priešingai. Atseit kol nepabaigsiu mokslų (o liko dar du metai) niekur aš išsikraustyti negaliu. Mūsų šeimos labai skiriais, visgi esame ir iš skirtingų miestų, tačiau vaikinas dėl manes net darbą susirado mano mieste. Gaila ir vaikino, nes ką jis vienas veiks, kai visi draugai kitame mieste. Visgi dėl manęs tiek stengiasi, o iš mano pusės atrodys pastangų – nulis. Nelabai norim vakarais sėdėt atskirai savo namuose vien tik dėl principingų mano tėvų. Aš suprantu, jog jie rūpinasi mano ateitim, bet vaikinas man mokytis ar bendrauti su draugėmis netrukdo. Deja tėvai to nesupranta… Kaip juos įtikinti???
Yra du variantai – arba nieko nesakyti tėvams ir gyventi, arba laukti.
Na vaikinas pareiškė kad tikrai du metus nelauks, nes dėl manęs išsižadėjo ir šeimos ir draugų. Mąstau apie variantą tiesiog paimt ir gyvent. Žinau, kad tikrai ilgą laiką tėvai pyks dėl mano tokio poelgio…
O ka jis darys? Kai nelauks ta prasme?
Ech, koks tai pazistamas jausmas… Mano tevai irgi tokiu pat paziuru galiu tik dziaugtis tuo, jog vaikinas dabar mano vyras ir gyvename mes kartu. O gal reiketu tavo vaikinui su tavo tevais pakalbeti? Gal jis kaip tikras vyras sugebetu itikinti tavo tevus?
Rinkčiausi variantą tiesiog išeiti ir gyventi. Laukdama ir prarast vaikina gali, o jei išeisi tėvai tik papyks, bet jų neprarasi
O mokaisi vidurinėje ar aukštojoje? Nes sunkoka susivokti situacijoj.
Ką darys? Nežinau. Padirbs šiek tiek, bijau, kad net darbą mest gali, nes suvoks, kad veltui dirba čia, jei negali su manim bendro gyvenimo kurti, paskui susipyksim, atšals santykiai ir bla bla bla…
Na jis pasakė mano motinai, kad nori mane pasiimt kartu, bet ji kategoriškai atsisakė, pradėjo kalbėt vien tik apie MOKSLUS, kad turiu pabaigt bakalaurą ir jau pradėjo aiškint kaip toliau man gyvent, kad privalau iškart ir magistrą pasibaigt be jokių ‘bet’… Bet manau taip, viena iš išeičių, jog jis pasikalbėtų su tėvais mano
Taip, tu teisi. Galiu prarast. Nes jis į mane deda labai dideles pastangas, ir prisipažinsiu, aš tiesiog pati fiziškai nesugebu jam skirti tiek pat pastangų, kiek jis man, nes mūsų gyvenimai labai skiriasi. Todėl manau kad gyvenimas kartu su juo jam labai paglostytų širdį.
Aukštojoj, antras kursas.
Mama, greiciausiai, kaip ir dauguma kitu mamu bijo, jog pradejusi gyventi kartu su vaikinu apsikrausi vystyklais ir nebematysi dienos sviesos O magistras reikalingas nebent tam, jei jo reikalauja darbdavys arba paciam labai dideli malonuma teikia mokslas ir nauju dalyku pazinimas. Daugiau is jo naudos jokios manau… Siulanciu darba zmogui pabaigusiam magistra tikrai daugiau neatsiras.
O tu nebijai, kad pradejus kartu gyventi su vaikinu, ypac kai jis cia be taves nieko daugiau neturi, praejus roziniam periodui prasides pykciai, nes nelabai jis cia daugiau ka nuveikti tures?
Aš matau tik finansinį klausimą šioje vietoje. Jei manai, kad sugebėsi save išlaikyt, tai nematau jokių kliučių. Ne maža esi jau, kad negalėtum nuspręst už save Be to, čia tik mano nuomonė, bet per vėlai pradėjot spręsti ar kraustytis, jeigu vaikinas jau rado darbą, viską metė dėl jūsų. Jo sprendimas jau priimtas, tad iš jūsų pusės negražiai pasielgtumėt nuvildama vaikiną.
Pasikalbekit su vaikinu, susizadekit, o tevams savo pasakykit, jog iki vestuviu norit pagyventi kartu, paziureti kaip susigyvensit, ar tinkat vienas kitam seimyninio gyvenimo atzvilgiu. Nesvarbu, kad dar neplanuosit vestuviu. Gal tevai supras.
Sakė sakė, kad bijo Bet neee, man čia būtų pats žiauriauias dalykas tokiam amžiuje… Mano šeimoje magistrą baigė tik sesuo, bet tik todėl, jog baigusi anglų filologijos bakalaurą, nebematė perspektyvų gyvenime. Ir dabar ji iš savęs stato velniai žino ką.
Na, yra tikimybė, jog taip gali nutikti, bet stengiuosi jį įtraukti į savo draugų veiklą, užimti kažkuom.
Jei ne su tevais gyveni tai sakyk kad su drauge ieni gyvent ir viskas Bent jau as taip dariau. Aisku viskas dar i finansus remiasi – jei islaikysit buta tai tik pirmyn! As puse etato dirbau studijuodama, nuo tevu si fakta slepem abu ir viskas buvo ok
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
