Piršlybos, vestuvės, vaikai – nenoriu.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Nu dabar būsiu pusės davatkų užmėtyta akenimis tikriausiai, bet paaiškinkit man, nesusipratėlei..
Su vaikinu esame ~4 metus. Jokios piršlybos, vestuvės – nesišviečia. Ir aš dėl to esu labai laiminga. Vaikų taip pat nenoriu (čia šiek tiek kertasi nuomonės su vaikinu, nes jis nori), bet aš nenoriu. O mane iš aplinkui spaudžia visi, draugės, draugai, šeima.. Kada vestuvės? Tu jam nerūpi, jei neveda… Ir panašus mėšlas. Visiems sakau, kad nenoriu tų nesąmonių, kad man yra gerai atradus savo žmogų būti su juo ir kad man nereikia jokių formalumų tvirtinant savo santykius. Bet tas spaudimas iš aplinkos, žeminimas, kad esu niekas jam.. Nu nejau aš tokia nenormali, kad nenoriu kurti NORMALIOS, visuomėnei priimtinos šeimos? + skyrybų atveju yra 100 kartų lengviau, susirenki daiktus, atsisveikini ir gyveni toliau..
Yra dar taip manančių merginų?
Pasikalbam, nes su niekuo ta tema negaliu padiskutuot, visi puola tuoj pat.
Ne bobuciu reikalas Jusu pasirinkimas. Nenorit vaiku ir santuokos – ir valio. Tik va, su vaikinu, nori nenori, teks pasirinkima derinti…
Tai visiskai normalu,nors,gal sakyciau,kad nesate seimos zmogus.Bet kad nenorite forminti santykiu nieko tame blogo nematau,daugelis gyvena nesantuokoje,nu ir ka? Nieko.Jusu reikalas kaip gyvent,ne kitu
Cia dar labai daug kas priklauso nuo amziaus. Jei jums 20-29 tai normalu, kad dar norisi pabut tik SAU ir su ANTRA PUSE. O jei jums 30-40 reiktu susimastyti. Nes ne tik mergautine pavarde vyresniam amziuj netinka, bet ir sansas susilaukti vaiku sumazeja. Beet, jei esate jauna, tai dar viskas gerai ir normalu)
Na aš dar patenku į tą 20 – 29.
Bet esmė, kad aš žiauriai nenoriu vaikų.. Myliu juos, patinka su jais būti, bet savų nu nenoriu nors tu ką.
Ir tas spaudimas iš aplink. Jau buvo pasakyta artimiesiems, ok bus vestuvės, bet be bažnyčių, be nieko, tai irgi likau nesuprasta. Gi turi būt balius giminei!!!!
Žinokit žlugdo.. Gal kuri yra su tuo susidūrusi ir kovoja su tuo? )
Nu tiesiog… Nežinau nei su kuo kalbėt, nei ką daryt
Mergautine pavarde netinka Neuzmusamas argumentas tuoktis. Tai kodel isteki? – nes va, sukako 30 metu ir pavarde man nebetinka…
nusispjaut į viską ir gyvent kaip patiems patinka, ką gi daugiau čia bepasakysi
Aš sakiau, jei ir tuokčiausi, nesikeisčiau pavardės Ir žiedų jokių, nieko. Tiesiog kokį lapgalį tėvų ramybei pasirašyt, kad galėtų įsirėminę sau turėt, nes man tokio dalyko nereikia.
+ šiais laikais skyrybos toks dažnas reiškinys. Nu kas čia žino kas maniškiui ar man susišvies po 5 metų. O dabar visi skyrybų procesai..
“mergautine pavarde vyresniam amziuj netinka”
nu nenorit tai nenorit, as tai riebiai ir grieztai jusu atveju isrezciau visiems, kad gana man tokiu sneku ir ju spaudimo, mano gyvenimas mano reikalas, kantri esat
vienintele beda matau, ne tame, kad nenorite vaiku, bet, kad va siuo klausimu su vyru jau kertasi jusu abieju norai, bet gal as ne taip supratau, gal dabarnenorit, o veliau planuojat, atsiras noras, nes cia jau negerai, kai poroje venas nori, o kitas ne, turi arba abu noreti, arba abu nenoreti
Tai vat, kad lb kontroliuoja mane.. turiu gyvent su nepažįstamais žmonėmis, nes pati viena buto dar neišlaikyčiau, tai kad pigiau, su nepažįstamais nuomuojus..
sutapo mintys, net suprunksciau perskaicius ir apart pacitavimo nezinojau kaip cia pakomentuoti
Tai ir to draugo noras. Vat buvo prieš metus tikimybė, kad užkibo.. Tai domėjosi pats abortais ir pan. Bet jau kai atėjo akimirka, kai dariausi testą pradėjo trizniot, kad lyg ir nori jau to vaiko, kam čia dabar tas abortas, galim auginti. O aš nenoriu.. Niekada nenorėjau. Tokia jaučiuos nemoteriška. Su draugėm pakalbėjusi jaučiuos nenormali išvis.
gal ne 30 tas pritaikoma, o kai jau 35-40 ir daugiau . Nes pazistu 43 metu moteri, -aite, nu apverktinai skamba, kai zinai,kad neturejus nei vyro,nei vaiku..Jei issiskyrus kitas reikalas, bet kam vyresniam zmogui tas mergaitiskumo irodymas. O siaip, cia patarti gali tik bendraminciai. As siaubingai noriu vaiku, turiu drauga, jei leistu salygos ir biudzetas, tai tikrai ir vestuves iskeltumem manau,apie tai svajoja bent jau dauguma cia esanciu. Tai patarimo ieskokite, kurios masto panasiai kaip jus
As sakydavau – vyro klauskit, vyras sakydavo klauskit artitoli. Galiausiai klausiantiems patiems atsibodo sita ping pong’a zaisti
as taip pat nenoriu viso to, bet manes niekas ir nespaudzia. Su vaikinu apie tai snekam, bet kaip apie labai tolima ateiti. O artimieji nespaudzia, kaip tik sako, kad dar per jauni seneliais tapti Kartais kokia drauge numeta replika, ,,tai kada vestuves? noriu pasvest” bet atsakau, kad per savo ir pasvesi
normali jus esat, neprivalot buti tokia kaip drauges, as pvz ir nenoriu vaiku, ir 5-7 metai tikiuos ju nebus, nes neturiu visiskai jokio motinisko instinkto, su vaikais nemoku bendrauti, visos drauges tik ir apsiseileje pamaciusios vaikus, o man jokiu emociju, visiskai na, bet giliai tikiuosi, kad gal su laiku kazkas keisis ir uzsimanysiu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
