Kaip mesti tą durnių ?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos..Nenoriu niekam pažįstamam pasakot, todėl rašau čia ir tikiuosi palengves. Įkrėskit man proto, nes jaučiuosi tokia bejėgė ir kvaila..Žodžiu, yra vaikinas, su kuriuo susitikinėjau keletą mėnesių- atrodo labai mažai, bet per tą trumpą laiką pajutau jam tai, ko seniai niekam nejaučiau. Tai daugiau negu susižavėjimas..Viskas būtų gerai, bet mane žudo tai, kad jis pats bijo įsipareigoti, bet tuo pačiu nori būt su manim. Nelaiko, bet ir nepaleidžia.. Nenori kad prisiriščiau prie jo, todėl elgiasi kaip paskutinis chamas ir kvailys. Būna net užgaulioja mane, pykstamės, galim savaitę nebendraut..O aš kaip durnelė tikiuosi kad jis pasikeis – o jis atsiprašinėja vėliau ir atsiprašinėja dėl savo tokio elgesio, vėl apkabina, meilinasi, bet po kurio laiko ir vėl viskas kartojasi…Kaip man tai atsibodo Bet aš JAU prisirišau prie jo, ir žinau kad jam esu brangi, matau kaip jam patinku Ir net žodžių trūksta, kaip man gaila jį prarasti…Iš išvaizdos tobulas, bet jau charakteris i temperamentas tai neduok Dieve… Bandžiau jam nerašyt, neskambint, bet tada jis būtinai apsirekš. Logiškai mąstant, reikėtų jį pamiršt, bet nesigauna, o gal ir nenoriu – pernelyg įsikliopinau, bet jau nebegaliu, kartais jaučiuosi tokia pažeminta, kad net savęs gaila. Nafik, ir kodėl man taip visada Toks nervas ima, verkt norisi. Nors žinau kad jis manęs nevertas, bet kodėl tokie amžinai traukia…Kaip pabaigt viską ir dar jaustis gerai?
Soriukas, kad išsiplečiau, bet reikėjo išsipasakot
Vadinasi, dar nepakankamai nusibodo būti žeminamai ir nevertinamai. Užduok sau klausimą: kam tau to reikia?
Lėkštų žmonių problemos
Bet tai kokios mergos kvailos. Kuo labiau elgiesi kaip skuduru tuo labiau prisiriša. Nematau jokios čia jokios meilės ir prisirišimo, tiesiog kažkoks kvailelis dėmesį parodė ir tu susilydei, nes niekas kitas nerodo. Stebuklingo pasveikimo nesitikėk, save gerbti biški reikia ir kitas gerbs.
būk stirpi. yra žymiai lengviau kai taip elgiasi žmogus, su kuriuo susitikinėji kelis mėnesius, o ne tas, su kuriuo esi kelis metus, planuoji vaikus, ateitį. Laikykis ir būk stipri, esi verta geresnio
“Kaip pabaigt viską ir dar jaustis gerai?” Taip nebūna. Išsiskyrimas, ypač kai jausmai neišblėsę, visada yra skausmingas. Bet. Tokioj situacijoj savęs paklausčiau – kas mane labiau traumuoja: ar išsiskyrimas ir laikinas skausmas po to (nuo kelių dienų iki maždaug metų) ar skausmingas buvimas su juo metus, dvejus, trejus ir skausmingas išsiskyrimas po to (išsiskyrimo skausmas vis tiek niekur nedings). Čia klausimas ne “kaip nekentėti”, o klausimas “kaip kentėti kuo trumpiau ir kuo mažiau”.
reikia savigarbos truputi turet ir palikt ji – jei nores, atsiras noras ir isipareigot ir t.t. o jei ne, tai kiek jus ruosiates su juo taip tasytis?
Tai ne dėl to Dėmesio pakankamai gaunu Jeigu tik panorėčiau, tai galėčiau jau seniai draugaut su kuo nors ir viskas. Tiesiog esu išranki be galo…Nu ir va, nežinojau ant ko pataikiau. Nėra jis blogas žmogus, su juo man nereikia apsimetinėti, savus visuomet apgins.Tiesiog dėl savo nenormalaus impulsyvumo pridaro kvailysčių, įsikarščiuoja ir prasideda. Net negalvoja ką šneka. Tiesiog gaila, nes dažniausiai viskas būna ok, galim iki paryčių sėdėt kalbėt. Man su juo gera. Ir žinau kad jam rūpiu aš. Pati žinau, kad nieko iš to gero neišeis, bet niekieno kito nesinori šalia matyt, nors gerbėjų nestinga
Ačiū už tokius žodžius
Jeigu jis sako kad tau neisipareigoja, tai jis tau ne vaikinas o tu jam tik “booty call”. Net nereikejo pradet to, tu jo nemyli, tau tik patinka demesys. Geriau baik viska, trink nr, pasikeisk savo nr ir gyvenk toliau, susirask hobi, iseik kur nors ir t.t. Zinau sunku, bet po keliu sav bus lengviau.
Vakar man trūko kantrybė tai šiandien ir galvoju kad viskas, neberašysiu jam, tegul. Bet KAIP negalvoti apie jį, kai išsiskyrimus sunkiai išgyvenu…
Keisčiausia, kad jis ir pats supranta kad nevertas manęs tiek, kiek aš to nusipelnau, bet vistiek traukia vieną prie kito nors tu ką…
Ga ir ne meilė, bet įsimylėjimas tai tikrai Dėl dėmesio tai nesutinku…Ir prieš jį gaudavau pakankamai daug to dėmesio, bet niekas taip netraukdavo, visus ignoruodavau. Gal čia karma kokia?
zmones nesikeicia!
Kai kurie keiciasi, bet vienetai tokiu..
paskaityti straipsni Meileskancios budingos tik neurotikams. O siaip cia ne karma o paprasciausias protelio ir savigarbos bei savivertes neturejimas
Tik neseniai suzinojau jo tikraji veida Beje, pati visada skaitant panasias temas tik juokas eme is tokiu merginu, ir gaila ju buvo Bet kai pati atsiduri tokioj pat situacijoje, tai visai kitaip atrodo.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
