(nežinomas) (archyvas)
Pasakau sau:
-Dabar taip. Bus žiauriai suknista valanda/diena/savaitė/menuo. Nu tikrai, žiauriai suknista. Ir tu nieko nepakeisi. Arba gali stresuot, žliumbt ir panašiai, arba sukandi dantis ir iškenti. O jei dar kažkuom užsiimsi, irgi gerai. Pameni aną mėnesį? Greit prabėgo? Tai va, lygiai taip pat greit prabėgs ir šitas.
Ir tik žiūriu-o, jau prabėgo. O, visai buvau pamiršus, kad čia viskas turėjo būti suknista
Lygiai tas pats galioja ir tiems momentams, kai reikia tarkim kažką atsiskaityti ir labai bijai. Pritaikau tą patį ir pridedu:
-Nu negi jie dabar tave suvalgys? Nu jo, badys akimis, bet fiziškai, žinok, neskaudės.
