Sunku ką patarti.. Pati tokioj situacijoj esu dabar. Taip pat paliko, taip pat dėl kitos, taip pat pirmakursė ir nežmoniškai sunku. Nežinau, kartais atrodo, kad nebesinori nieko daryt, viską mest ir kad nerandu vietos sau..
Bet tada pagalvoju apie artimus sau žmones, kuriuos labai myliu. Šiuo atveju pas mane tai močiute ir sesė. Ir dabar rašau ašaros kaupiasi… Bet pagalvoju apie jas ir noriu stengtis vien dėl jų, kad jos manimi didžiuotusi.
Stenkis dėl savęs, dėl žmonių, kurie tave supa. O jei jis išėjo tikriausiai taip buvo lemta. Viskas, kas vyksta šiam gyvenime yra dėl kažkokios priežasties. Nėra pasaulyje žmogaus, kuris nekentėtų netekęs artimo žmogaus, visi turim tą išgyventi, vieni mažiau kiti daugiau. Bet susitaikyk su tuo ir neleisk sau pasiduoti. Susiimk. Rūpinkis savimi, mylėk save, šypsokis. Pamatysi kaip viskas pagerės. Žinau, kad lengva sakyt, bet sunku padaryt, tačiau tu pasistenk, kad ir per prievartą dabar, bet vėliau pati nepastebėsi kaip viskas bus tik geriau. To tau ir linkiu
