Mano pirmoji meilė (neskaitant prieš tai buvusių simpatijų) buvo iš mano mokyklos. Tiesiog įsižiūrėjau jį, nors nežinojau net jo vardo. Vėliau mus supažindino mano draugė, kuri netyčia susipažino su juo mieste, ir žinodama, kad jis man patinka, supažindino mus ;D Neturiu žodžių apsakyt tam, kaip gražu viskas buvo. Leisdavom laiką mieste su draugais, grodavom gatvėje, būdavom dviese pas jį savaitgaliais (vienas ryškiausių prisiminimų – kad skindavomės mėtas iš daržo ir darydavomės arbatą), važiuodavom į festivalius, kartais nutranzuodavom prie jūros ir miegodavom miške ant samanų be jokios palapinės, arba kokių draugų turtingi tėvai priimdavo į savo kelių aukštų butą Nidoje Smagūs, nutrūktgalviški laikai buvo, kai viskas buvo taip paprasta Paskui, deja, prasidėjo nesibaigiantys pavydai (be jokio pagrindo) iš jo pusės, kontrolė, dar pats per vieną vakarėlį sugebėjo prabūt visą laiką su merga, kuri visą laiką jam ant kaklo korėsi… Pradėjo man nervai krikt, nes negalėjau žingsnio žengt be jo žinios, tai šiaip ne taip palikau iš kokio penkto karto. Ilgai dar mylėjau, bet galiausiai surūdijo ta meilė, visiškai nieko nebejaučiu jau ne vienerius metus
