meiles romanus galetumet rasyt

atleiskit, primena vasaros romana be pabaigos;

tik todel ir jaudina, sirdi virpina prisiminus, nes taip ir neisisuspot i tikra gyvenimo buiti;

Autore, Jūs tikriausiai esate romantikė, nes čia labai gražiai aprašėte visa tai

Jis vyresnis buvo už mane 3 metais (buvau turbūt 7-oje klasėje), vajei kaip aš jį persekiojau, niekaip atsikabint negalėjau, gėda net prisimint dabar..

Neatstojau nuo jo ilgai, buvau labai įsimylėjusi, siekiau jo, na o dabar jis mano vyras ir turime dukryte..

O mano pirmoji meilė taip užrūdijo, kad labiau jau nebegalima

Mano pirmoji meilė buvo mano klasiokas, kuris atėjo į antrą klasę. Abu vienas kitam patikom. Dovanodavo žiedelius barbės už kažkiek centų parduotuvėse būdavo. Dar piešdavo gražiai, tai skirdavo man piešinius. Buvo paprašęs pusseserės parašyt Alano Chošnau dainą, degantis sniegas. Buvo ir pykčių, ir pavydo scenų. Rankytėm susikibę vaikščiodavom po mokyklą. Nesuprantu, kaip tokių metų išdrįsau tokias meiles rodyt. Po to 7klasėj šiek tiek draugavom. Bet po to mano jausmai jam išblėso. Pajaučiau, kad ne man jis. Tačiau dar susitikę pabendraujam, prisimenam senus laikus. Dabar turi merginą ir laukiasi vaikelio. Linkiu sėkmės jam.

Nesidalinsiu savo pirmosios meiles istorija, nes nenoriu prisiminti, iki šiolei širdele skauda kad nebesam kartu, bet taip matyt lemta. Tiesiog noriu pritart autorės žodžiams, kad pirmoji tikra meilė tikrai nerūdija, kad ir visko buvo, iki šiol pagalvoju vos ne kekviena diena apie jį

Mano pirmoji meilė (neskaitant prieš tai buvusių simpatijų) buvo iš mano mokyklos. Tiesiog įsižiūrėjau jį, nors nežinojau net jo vardo. Vėliau mus supažindino mano draugė, kuri netyčia susipažino su juo mieste, ir žinodama, kad jis man patinka, supažindino mus ;D Neturiu žodžių apsakyt tam, kaip gražu viskas buvo. Leisdavom laiką mieste su draugais, grodavom gatvėje, būdavom dviese pas jį savaitgaliais (vienas ryškiausių prisiminimų – kad skindavomės mėtas iš daržo ir darydavomės arbatą), važiuodavom į festivalius, kartais nutranzuodavom prie jūros ir miegodavom miške ant samanų be jokios palapinės, arba kokių draugų turtingi tėvai priimdavo į savo kelių aukštų butą Nidoje Smagūs, nutrūktgalviški laikai buvo, kai viskas buvo taip paprasta Paskui, deja, prasidėjo nesibaigiantys pavydai (be jokio pagrindo) iš jo pusės, kontrolė, dar pats per vieną vakarėlį sugebėjo prabūt visą laiką su merga, kuri visą laiką jam ant kaklo korėsi… Pradėjo man nervai krikt, nes negalėjau žingsnio žengt be jo žinios, tai šiaip ne taip palikau iš kokio penkto karto. Ilgai dar mylėjau, bet galiausiai surūdijo ta meilė, visiškai nieko nebejaučiu jau ne vienerius metus

Pirmoji meile. Ha. Papasakosiu as jums apie tokia meile, kurios tikrai nebuvote sutikusios. Buvo ir buities ir pajurio ir zvaigzdeto dangaus… Viskas prasidejo jo zydrajame ziguliuke…. Likimas taip jau sugalvojo, jog mums kazka pajausti vienas kitam reikia butent sitoje kvadratineje degtuku dezuteje. O kokie laimingi buvom… Tos pirmos dienos, savaites, menesiai, metai… Pirmas bucinys…. pirmas kartas…. Kopose… po zvaigzdetu dangum. tokia silta naktis, tokia zvaigzdeta naktis. neplanuotai, bet svajotai. viskas ivyko. Daug juoko. juoko – nes tarp musu buvo ne tik aistra tanakt, o ir smelis…. prasidejo aistros maratonas. trieji metai. stai kiek mums reikejo, jog uzsibaigtu si aistros lavina. du kunai, kurie vienas nuo kito uzsidegdavo lyg parafinas nuo liepsneles…. dovanos. mielos, ne materialios, kaip dabar. keksiukai, meiles laiskai, tuscios dezes – pilnos buciniu. Kaledos,gimtadieniai… noras padaryti grazesni rytoju Jam. ne del to, jog jo pinigine stora,ne del to, jog jo ZIGULYS dar be rudziu…. tas jausmas, jog kaulai, per jo ekstremalu sporta luztu ne jam, o man. jog i ligonine veztu aimanuojancia mane, o ne ji. po to- daugybes savaiciu reabilitacijos. o uz lango – sauleta vasaros diena – visi dziaugiasi gaiviu upes krantu, o as – sveiciu jo nugara vonioje,perbintuoju. ir mes juokiames. sypsomes. bandom myletis. ir vel juokiames – jo luzusi ranka mums visai nepadeda, o mama gali betkada mus uzklupti… Ta diena, kai supratau, jog ji tikrai myliu – zydra tapo mano mylimiausia spalva, nes jo zigulys tokios spalvos, nes ir jam si spalva buvo pati graziausia. o galbut zydra man graziausia – nes tai Jo akiu spalva. ir kaip si meile itraukia… tu sukiesi sukiesi……… kad ir kaip bebutu gaila,kai apsvaigsti – esi priverstas suklupti. tik siuo atveju as ne suklupau, as sliauziojau…. maldavau jog nepaliktu jis manes…. per gerai pazistu si zmogu. susitaikome. po metu – paliko. su visam. skausmas toks, jog net spengia ausyse. klyksmas nakti, nes vis sapnuoji ta pati sapna. kaip jis bega nuo taves. krentantys kilogramai. maldavimai. draugiskas bendravimas su Juo. paguoda. nutraukiu bendravima, nes, lyg ir, randu zmogu, kuriam kazka jauciu. ha…. po pusmecio tylos – draugiskas susirasinejimas. ir is jo posakio : siandien smelyje uzrasiau tavo varda” – kyla sypsena. nuo ausies lig Afrikos. ir atgal. nostalgija. kokia meile turejau. kokia galejau tureti salia. koks jis geras zmogus. kokia as buvau kvaila, jog jo nevertinau. keikiau, laksciau su kitais. bet mylejau. buvau jauna. daugiau jauna nebebusiu, daugiau ir nebemylesiu taip, kaip mylejau Ji. Galbut po desimties metu – galesiu rasyti istorija kaip mes netiketai susitikome vietiniame turgelyje, taciau kol kas – as laukiu Kaledu. taistebuklu metas. tai megstamiausia mano svente. nes jis nori su manim susitikti. labanaktis

O Dieve… Verkiau kaip maža mergaitė skaitydama…

Pirma meile nerudija tikrai ! jis istekejes-o as retkarciais vis dar apie ji pagalvoju, nors praejo 5 metai.

Eina sau.

surudijus mano pirmoji meile kaip reikiant

mano irgi