(anonimas) (archyvas)
jei jūs žinotumėt, kiek kartų skyrėmės, kai dar nebuvo vaiko…bet jis visada ant kelių atšliauždavo,nepalikdavo niekada ramybėj…visi aplinkui matė, kaip jis pergyvendavo, kai budavom išsiskyrę…bet nesuprantu, kam dabar taip elgtis, jei jau kvepia skyrybom ir eina kalba apie tai? jei nebūtų vaiko, turbūt būtų lengviau išsiskirt…dažnai pagalvoju apie skyrybas, be vis tikiuosi, jog čia tik santykių krizė, ir kad praeis… labai skaudu, kai tu verki vienam kambary, o jis kitam geria sau alų…
gal kažkam buvo panašiai? kaip išsisprendė viskas? dar norėčiau išgelbėt santykius…
Visada, kai iškildavo tokia nesąmonė, pagrasindavau skyrybom, tai greitai šilkinis pasidarydavo. Bet po kurio laiko vėl tas pats…Žmonės turbūt nesikeičia
