Depresija. Skyrybos?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos,
esu labai keblioje situacijoje… Turiu 9 mėnesių kūdikį, vyrą. Kaip ir viskas turėtų būti gerai, bet… Pastoviai esu su vaiku viena, vyras dirba. Grįžęs po darbo jis atsisėda prie kompo ir jo vėl kaip nebėra. Nei su vaiku neužsiima, nei su manim bendrauja. Dėl to įsivariau sau depresiją… Bandžiau su juo bendrauti, kažką pasakoti, bet jis net manęs neklauso… Pastoviai baramės. Jis man rėkia į akis, kad susitvarkyčiau su savo depresija. Bet, merginos, argi mylintis vyras neturėtu tokiu metu palaikyt? Jei jau net jis mato, jog man depresija? Kuo toliau, tuo dažniau būnu situacijoje, kai jam ant manęs nusispjaut. jei aš su juo nekalbu, tai jis irgi nepradeda pokalbio. Jis gali ir metus gyventi pats sau, jam atrodo net nereikia bendravimo su manim. Sakau “Skiriamės, jei jau taip”, jis vėl rėkia jog as durna ir visokia anokia…
Merginos, jūs buvote tokioje situacijoje? Ką darėt? Gal neverta laikytis tokių santykių? Aš tikrai nevilty…
pfff net negyvenciau toliau su tokiu…kam gaisint laika,kai gali kitas nuostabus zmogus atsirasti? o kai sakai skiriames jam,jis sako durna, nes jam tai patogu,tu namie sedi, neprikaisai ten baisiai jam,valgyt turbut darai,namus tvarkai,jam patogu,kada nori paklykia ant taves,zino,kad vaiku tu uzsiimi ir psio….mest per borta.
tiesiog kritinis laikotarpis dabar, jūsų vyras irgi jaučiasi atstumtas, nes visą savo dėmesį skiriate vaikeliui reiktų pradėti vėl daugiau bendrauti, tiesiog pasivaikščioti, ar nueiti kavos, bet vieniems, dviese
pas mus šeimoje irgi panašiai būdavo, bet išgyvenom ir pati vieną vakarą būtinai išeikit kažkur su draugėmis, nereikia sėdėti, ir depresuoti, vyrams zyziančios ir nelaimingos nepatinka
Vaikiskos mintys. Reik problema sprest o ne per bortus metytis
tai as ir nesakau,jog po vieno pykcio jau mest is namu. Bet jei pastoviai pykciai vyksta,jis nesisneka, nepadeda jai,jei ji serga, vaiku nesirupina, autore bando kazkaip sprest problema,bet viskas pro ana gala, tai ka daryt tokiu atveju? klausimas kiek laiko taip vyksta?
Galiu pasakyti tik tiek, jūs ir toliau nyksite ir vysite…:/ o jis nepasikeis, gyvenkit dėl vaikelio.Meskit tą vyrą jei tik įmanoma.Jis nepasikeis.
jei jūs žinotumėt, kiek kartų skyrėmės, kai dar nebuvo vaiko…bet jis visada ant kelių atšliauždavo,nepalikdavo niekada ramybėj…visi aplinkui matė, kaip jis pergyvendavo, kai budavom išsiskyrę…bet nesuprantu, kam dabar taip elgtis, jei jau kvepia skyrybom ir eina kalba apie tai? jei nebūtų vaiko, turbūt būtų lengviau išsiskirt…dažnai pagalvoju apie skyrybas, be vis tikiuosi, jog čia tik santykių krizė, ir kad praeis… labai skaudu, kai tu verki vienam kambary, o jis kitam geria sau alų…
gal kažkam buvo panašiai? kaip išsisprendė viskas? dar norėčiau išgelbėt santykius…
Visada, kai iškildavo tokia nesąmonė, pagrasindavau skyrybom, tai greitai šilkinis pasidarydavo. Bet po kurio laiko vėl tas pats…Žmonės turbūt nesikeičia
va taip ir gyvensite, nes pastoviai jo gailejotes, kai atsliauzdavo. viskas turi savo kaina – jusu netikes sprendimas su juo susiet gyvenima – irgi. tuo labiau vaika gimdyti
Jūs visiškai teisi, aš pati kalta, jog vėl įsileidau jį į savo gyvenimą… Bet mes nuo ankstyvos jaunystės buvome kartu, ir labai mylėjom vienas kitą. Dėl to ir susieidavome vėl ir vėl…
Bet jei jūs pastoviai depresuojat-tai nė vienas vyras neištvers. Kreipkitės į gydytoją-išsigydysite depresiją. Gal jūsų vyras darbe daug kalba ir jam namie norisi tylos, o jums atvirkščiai -norisi kalbėti. Pats lengviausias būdas- skyrybos, bet kam tada reikia kurti šeimą, jei nesi tam sutvertas, negali priimti žmogaus tokio ,koks jis yra. Jūs nepakeisite savo vyro, o jis jūsų- ieškokite kompromiso.
Man pirmą kartą gyvenime depresija. Esu pozityvus žmogus, ir net per pykcius visada sypsausi, bet ne dabar…
o gal jis kitą susirado? labai dažnai taip būna kai atsiranda vaikas,tada ir prie kompo sėdi,po pažinčių portalus varinėja…
Nemanau, jis nesislapsto, telefonas visada mėtosi ant akių. O kompe jis filmus žiūri… Jei būtų susiradęs kitą, tai būtų visus taškus lengviau sudėt…
Šiaip tai pirmiausia reikia kalbėtis ir tartis, o ne kasdien grąsinti skyrybomis. Jeigu norite išsaugoti santykius – uždrauskite sau tą žodį apskritai… Pagalvokite, ar Jums patiktų, jeigu vyras kaskart, kai jam kažkas nepatiko, pradėtų grąsinti, kad Jus paliks? Kodėl Jūs elgiatės su savo vyru taip, kaip nenorėtumėte, kad elgtųsi su Jumis?
Jūs turite jam normaliai paaiškinti, kad per dieną su vaiku pavargstate, nes dirbate trim etatais, tuo tarpu kai jis – vienu. Todėl arba abu samdote auklę-pagalbininkę, arba jis vakarais turi bent dalį vaiko globos perimti pats. Tai būtų konstruktyvus pokalbis, o ne grąsinimai.
Kita vertus, aš negalėčiau gyventi su išgerinėjančiu vyru, todėl, jeigu jis gertų kitam kambary užsidaręs – labai greitai gautų mano advokato kvietimą Bet čia Jūsų teisė rinktis – matyt už tokio au ir tekėjote.
Turite nuostabu vaika ir asila vyra, gyvenkit del saves ir savo pasaulio – vaikucio, o ne del kuilio, kuris jusu nevertina ir zemina ) Linkiu sekmes susitvarkyti su skausmu, bet nematau kito kelio kaip skirybos…
aišku taip egzisuoti tik todėl kad yra vaikas ,tai beprotybė,jei ištvertumėte išsiskirimą – skirkitės,ne jums jis skirtas,atsibunda tik tada,kai gerai papurtytas būna o jei tylit,kankina….taip neturi būti šeimoje,kur žmonės myli vienas kitą,jis savanaudis,negali susitaikyti su tuo ,kad jūs jį paliekate o ne jis jus,vat todėl ir šliaužioja keliais…Darykite išvadas…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
