(nežinomas) (archyvas)
man irgi 17, tačiauu… niekada negalėjau skųstis, kad neturiu draugų ar tiesiog artimo žmogaus.. Manau užtenka, vieno gero draugo(ės) nei milijono, iš kurių visi su kaukėmis.. papraščiausiai, reik negailėti savęs, užsiimti kokia tai veikla, dalyvauti renginiuose, išnaudoti tą amžių kuriame dabar gyveni ir pamatysi, nesėdint prie kompo ir rašant atsiprašant pasigailėjimo prašančius laiškus, tiek pačiai lengviau bus, tiek žmonėm atsiversi kokia asmenybė esi iš tikrų. Gal tiesiog nesuteiki progos jiems to pamatyt?
