Na jei pati negalite išsianalizuoti priežasčių, tuomet eikite pas specialistą
Nors man regis, nėra sudėtinga pasirausti savo viduje ir rasti priežastis.
Aš turėjau klaikią auditorijos baimę. Kai reikėdavo sakyti kalbas prieš auditoriją, mane tiesiog surakindavo, pradėdavo nuo įtampos net galva kratytis, akys lakstyti, kūnas atsisakydavo klausyti. Kartą ėmiau analizuoti, kas man yra. Priėjau prie išvados galų gale, kad aš b-i-j-a-u. O tada jau nesunkiai išsiaiškinau ko aš bijau. Bijau apsikvailinti, bijau nusišnekėti, bijau pamiršti kažką. O tada supratau, kad aš tik žmogus ir turiu teisę apsikvailinti, ir nusišnekėti, ir pamiršti kažką. O tam, kad nepamirščiau, reikia pasidaryti tinkamus užrašus.
Na žodžiu, priežastį radau, problemą išsprendžiau. O teoriškai gi galima buvo sakyti taip kaip jūs sakote “man gerklę surakina, smegenys užsispaudžia ir pradedu drebėti, negaliu žodžio pasakyti”. Ši reakcija juk viso labo pasekmė kažkokios problemos galvoje. Jums ir reikia ją rasti. Pačiai.
