Aš praradau tėtį būdama 16… Atsigauti buvo nežmoniškai sunku, baisu net prisiminti…

netekau Mamos kai man buvo 25,pilnai atsigauti nepadeda niekas,nes visalaik prisimeni ir galvoji,kad galejo dar ilgai zmogus gyventi,padeda artimieji,pokyciai gyvenime, susituokiau ir dabar turiu dukryte,juk sakoma kai vienas is seimos iseina,ateina kitas…nespejo Mamyte pamatyti mano vyro,ir mazo stebuklelio,kurio susilaukeme…

Merginos, labai jus užjaučiu, labai liūdna tema, paskaičiau kelis pasisakymus ir jau ašaros kaupiasi… Mes visi tokie laikini čia…

netekau tecio pries 6 dienas, dar dabar nesuvokiu visko logiskai.. man 19m..

Man. Buvau dar maža, nesupratau, tad nebuvo taip sunku, bet tai padarė mano gyvenimui neigiamą įtaką.

Labai jus uzjauciu. Suprantu, kad zodziai kartais mazai ka reiskia ir mazai gali padeti, bet didziausios stiprybes Jums ir pozityvaus poziurio i gyvenima! Jusu tevai jumis didziuojasi vien todel, kad sugebat po truputeli judeti pirmyn ir nugaleti gyvenimiskus sunkumus!

Kai buvau paaugle netekau tecio, iki siol labai sunku, kokius 3 metus kiekviena vakara verkdavau ir dabar tik jeigu kas pamini ar pati atsimenu iskart i asaras

buvau lb maza kai netekau tecio. Bet niekad nepamirsiu to vaizdo sarvojimo saleje, kai reikejo matyt apdegusi kuna…

13 metų netekau tėčio. Pamenu, kaip mamai paskambino tėčio brolis (mano dėdė) ir mama išsigandusi, pakraupusi pradėjo šaukti “ne, negali būti, neegali būti”. Aš kumščius suspaudus meldžiau Dievo, kad tik tėčiui viskas gerai būtų. Bet nuojauta neapgavo tragiškas jausmas. Visą vaikystę bijojau labiausiai netekti tėvų. Ir va… Bet dabar po 6 metų galiu pasakyti, kad jau nebeskauda. Laikas gydo žaizdas, kad ir kaip bebūtų.

Praradau tėtį būdama 14 metų, buvo žiauriai sunku susitaikyti su netektim ir žinoti, kad niekada daugiau jo nebepamatysiu, matyti gimines sielvartaujančias, tiesiog nieko blogiau būt nebegali, bet po biški judėjau toliau.

Ziauru net skaityt (

Uz ka zmonems tokios nelaimes… O lad galetu visi mirti tik sava mirtimi…

Mano vaikinas neteko mamos kai jam buvo 12… dabar jam yra 28. Jis niekada nieko apie ja nesako, o as ir neklausiu, bijau lyst i sirdi, uzgaut… kaip manot, kodel niekada neuzsimena apie ja?

Užuojauta.

Kiekvienas savaip isgyvena, as irgi niekad nekalbu apie teti ir neuzsimenu, nes man labai skaudi tema