Ojoj blogai. Bet kažkada ir man panašiai buvo. Nieko nenorėjau, buvau nelaiminga. Vėliau pasižiūrėjau tokių filmų kaip “the secret” įkvėpta susikūriau savo pasaulį, savo gyvenimą ir tam pašlemėkui kuris mane irgi apgaudinėjo ir visaip kaip žemino vietos nebuvo, ir patikėk manim turiu tokį nuostabų gyvenimą, myliu savo gyvenimą, džiaugiuosi kasdien, turiu gyvenimo tikslą, turiu šeimą, vaikutį, visko ko noriu Žodžiu susiimk ko vertas žmogus kuris tave skaudina ir kaip gali įsivaizduoti kad galėtum būti su juo laiminga? Pasakyk man kaip įsivaizduoji viską jeigu jis sugrįžtų? Tu įsivaizduoji kad vėl viskas būtų gerai? Kad tu pamirštum kaip jis davėsi su kitom, kad tu pamirštum ir niekada negalvotum apie tai kaip jis tave įskaudino? Noriu pasakyti vieną dalyką, visa tai yra įsivaizduojama, jeigu jis ir grįžtų pas tave, tu pastoviai kankintumeis nes jaustumeis blogai, niekada nepamirštum ką jis tau padarė ir niekada neatleistum, giliai širdyje niekada jam už tai neatleistum, ir niekada jau nebus taip kaip buvo, turi suprasti kad kas buvo tas pražuvo, puiku, buvo gerai , jis nebenorėjo būti su tavimi, metė tave ir pasileido per mergas viskas linija užsibrėžė, niekada nebus taip pat, ir netgi jeigu susieitumėt vel garantuoju kad kiekvieną kartą kiekvieną kiekvieną kartą kai susipyksite dėl elementarių dalykų, dėl eilinių dalykų, tu prisiminsi tai ką jis tau padarė ir visą laiką jam prikaišiosi. Jūs jau niekada nebegalėsit būti kartu laimingi. Tiesiog tau tą suprasti reikia. Ir šiaip siūlau įsigyti šuniuką, jeigu aišku juos myli, garbės žodis šunys yra kažkas tokio kas suteikia daug laimės
