Kartais neakivaizdziai, kartais akivaizdziai varo. Del darbo as ir nesijaudinu, nes vaziuoju i didmiesti, esu tikra, kad ji rasiu, bet vat ta pradzia pati…nei kur gyvent, nei is kur pinigu, tevas mano darboholikas, geras zmogus, bet nieko daugiau nebemato apart darba, mama irgi nera bloga, tiesiog labai nori visko sau ir dazniausiai neturi nuomones, ir jie abu visa laika mus su seserim nuteikinejo , kad gyvenimas visa laika bus sunkus, kad reikia sunkiai dirbt, kad reikia vos ne visa suda praeit, kad galetum kazkuo megautis ir pan. Gal del viso sito ir matau tik juoda, nes i viska ziuriu realistiskai/neigiamai ir skeptiskai. Nekenciu saves ir nekenciu tevu, bet daugiau nera is ko rinktis.
(anonimas) (archyvas)
