Ačiū visoms už išsakomas mintis Su mama bandau kalbėtis kiekvieną kartą grįžusi, bet niekas nepasikeitė nuo pirmų draugystės mėnesių- pradedam kalbėti, susipykstam, pradedu verkti ir viskas… Draugas žino puikiai visą situaciją, nori bendrauti kiek įmanoma dažniau su mano artimaisiais, bet tai praktiškai neįmanoma. Jo grafikas labai įtemptas, po sezono ar per laisvadienius norisi pailsėti, atsigauti, o ne važiuoti aiškintis beprasmiškų ginčų ir aš jį puikiai suprantu. Pasiryžęs mokytis lietuvių kalbos, kad galėtų susikalbėti su tėvais, bet aš pristabdau jį, nes fiziškai jis labai pavargsta, nenoriu, kad sveikata sušlubuotų dėl tokio tempo, tai sakau, kad reikia atidėti, kol baigs karjerą. Skaudu, kai matau, kad mano žmogus pasiryžęs mokytis net ir būdamas toks užimtas,o tėvai, sėdėdami prie teliko ar kompo negali pasiimti anglų žodyno ir bent jau šnekamąją kalbą išmokti…
