Mama nepripažįsta vaikino.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki Noriu pasidalinti savo problema, išgirsti kitų patirčių, nuomonių, patarimų. Esmė ta, kad manp gyvenimo draugas nelietuvis ir tam labai priešinasi mano tėvai, tiksliau – mama.Susipažinome per varžybas, kai studijavau su ERASMUS Ispanijoje, per mano kambariokę olandę Johanną. Pasidarėm nuotraukų, apsikeitėm kontaktais, nemaniau, kad bus kažkas rimto. Per šventes Johanna pasikvietė važiuoti švęsti su jos šeima, nes žinojo, kad negrįšiu į Lietuvą. Ten praleidom beveik 3 savaites, susitikdavau su draugu, pasikvietė kartu švesti Naujuosius, tapome kaip ir pora. Pasibaigus Erasmusams jis pakvietė paatostogauti pas jį, tada supratau, kad tai žmogus, su kuriuo noriu praleisti visą gyvenimą, bet minties, kad negrįšiu į Lietuvą net nebuvo – privalėjau baigti mokslus, tėvai man to niekada būtų neatleidę, nes vienas studijas jau buvau metusi. Kai grįžau į Lietuvą, prasidėjo gyvenimas lėktuvuose arba prie medijų. Mama žinojo, kad yra kažkoks vaikinas, bet nesakiau, kad ne lietuvis,Po poros mėnesių pasakiau, kad mano draugas olandas, sportininkas ir kad baigusi mokslus, jei niekas nepasikeis, būsiu ten, kur bus jis. Mama žiauriai supyko, apskritai net neidavo kalbėtis ta tema, nes ji iškart užsiplieksdavo, susipykdavom ,aš į ašaras ir tema uždaryta. Mane smerkdavo, nejaučiau nė menkiausio palaikymo. Žinojau mamos požiūrį į vyrus užsieniečius- išveš, pavogs, apgaus, parduos, atims vaikus, uždarys ir t.t… Bandydavau sakyti mamai, koks jis žmogus, kaip su juo jaučiuosi, kokia tai šalis ir visai kita kultūra, bet ji nieko neklausydavo, žemindavo, kai suprastėjo pažymiai, kartą pasakė, kad jei neteksiu nemokamos vietos, galės tas tavo babajus už mokslus ir mokėt, nors mano vidurkis vis dar buvo daug aukštesnis už grupės. Apskritai ji tokio siauro mąstymoDar išpletkindavo viską tetoms ir senelei, tos tik ir laukdavo, kada įgelt, pašiept. Žiauriausia tai būdavo, kai netiesiogiai, bet buvo galima aiškiai suprast, mama duodavo suprast, kad aš vos ne už pinigus su juo būnu vien todėl, nes jis man sumokėdavo už skrydžius. Net melavau, kad vasarą važiuoju dirbti su Johanna, nors iš tikrųjų buvau pas draugą, nedirbau. Taip ir tęsėsi tie metai, su pastoviom mamos patyčiom, smerkimu, pykčiais, nurašymu, pašiepimu ir t.t. Galvojau, gal apsipras, susitaikys, bet kur tau… Paskutiniam semestre susiradau praktikos vietą Olandijoje,pasakiau mamai, kad nebesieju savo ateities su Lietuva. Grįžau tik apginti bakalauro ir tai gyvenau tai pas draugę, tai pas sesę, nes visi giminės smėrkė. Kai gavau diplomą, pasakė, kad taip jis tave ir myli, jei turėdamas tiek pinigų pasveikint neatskrido, nors puikiai žinojo, kad jam tuo metu varžybos ir kad tokių dalykų nesuplanuosi.
Dabar daugiau nei metai laiko gyvenu čia, Olandijoje, mokausi magistrantūroje (tiesa, mama vis dar galvoja, kad nemokamoje ) ir smerkia, kad niekur nedirbu. Reikėtų- dirbčiau, bet finansais nesiskundžiam, o ir taip to laiko ne itin daug lieka, o dar turiu žmogų, kuris būna pavargęs, kuris turi sustyguotą dienotvarkę ir kuriuo noriu rūpintis. Taigi mama niekaip nepripažįsta būsimo žento, prašau, kad mokytųsi bent minimaliai angliškai, kad bent jau į svečius galėčiau atsivežti, o ji sako – jei jam reikia, tegul pats ir mokosi… Uošviai nori susipažinti su mano tėvais, myli mane kaip savo dukrą, bet ką aš galiu pasiūlyti, kokį susitikimą suorganizuoti, kai jie net susikalbėti nesuhebės… Aš čia laiminga, žmonės čia nuostabūs, visai kitokie, nei Lietuvoje ir tai mane veža, šalia turiu nuostabų žmogų ir žinau, kad būsiu ten, kur bus jis. Bet natūralu, kad susimąstau apie tėvus, nenoriu nutraukti ryšių.
Žinau, kad čia yra moterų, kurių antros pusės ne lietuviai- pasakykit, ką jūs darot, kaip jūsų šeimos reauguoja, kokia kalba ir kokiais žodžiais bandot paveikti juos. Tėvų nuomonė man tikrai nėra pati svarbiausia ir tikrai nelauksiu jų palaiminimo, bet vistiek, norisi turėti gražius santykius.
Pripašiau daug ir nuobodžiai, bet gal nepatingėsit kas perskaityti ir ką nors patarti.
O TL;DR versijos negalėtum parašyt?
O kaip čia suprasti?
Perskaičiau, bet neturiu ką patarti, nepavydėtina situacija.. Ką draugas dėl to sako?
Na manau ,kad tu su mama turite rasti kompromisa. Jums reikia susesti ir pasneketi, padekok jai kad tave isaugino, kad stengesi kuo tik galedama kad tik tu galetum geriau gyventi ir dabar tu turi viska apie ka kitos tavo metu merginos galetu tik pasvajoti – nuostabu busima vyra ,su kuriuo matai gera busima ateiti, nuostabius uosvius, su kuriais sutari (kiek suprantu kas labai retai pasitaiko) ir gale paminek , kad iki pilnos laimes tau tetruksta tevu pripazinimo ir supratimo ,ir kad tu be galo myli savo tevus taciau del ju negali mesti savo ateities . na bent mano nuomone cia
Galima bandyti tokį variantą, bet kiek suprantu mažai tikėtina, kad pavyks. Manau merginai reiktų plaukti pasroviui ir tiek. Tėvai laikui bėgant vis tiek turės atsipeikėti. Mano situacija panaši, tik jog draugas lietuvis. Neįtinka tėvams, nors tu ką. Net nematė dar.
Sudėtinga situacija, kai šeima nepalaiko, belieka tik viena išeitis – atvežti ir parodyti draugą. Gali būti dvejopa situacija – arba tavo mamai jis patiks, nes rūpinasi tikrai tavimi, pamatys kaip elgiasi, kad mandagus etc. Arba mama elgsis kaip užsispyrus ožka (sorry, bet jau kitaip negaliu…) ir vaidins, kad jis svetimas jūsų šeimai, nepripažins nei jo, nei jūsų santykių. Taigi, kaip ir nieko neprarandi nebent tai, kad draugas pamatys, kokia nedraugiška jūsų šeima, bet turbūt jau pati pasakojai jam kokia situacija… Šiaip jau mama keistuolė. Vietoj to, kad palaikytų ir linkėtų laimės, tai elgiasi baisiai.
Gal pagailekit? Ant nakties tokia istorija? Serious? Uzmigsiu beskaitant.
O šiaip, aš linkiu kuo didžiausios sėkmės Olandijoje – nuostabi šalis, pati buvau daugybę kartų, nes draugas magistrą ten studijavo, tad jei dar kalbos mokotės, iš vis – puikus gyvenimas jūsų abiejų laukia!
Na manau su tevais sutarti reiketu, nes mama ir seima visgi tai ka turi brangiausia. O siaip manau jei mama nenori mokintis anglu tai gali pabuti “verteja”. Na manau viskas imanoma, tik reikia noro, bandyk kalbetis su mama, siulyk jai atvaziuot pas tave, aprodyk viska, iskart nuotaika pakils manau
Ačiū visoms už išsakomas mintis Su mama bandau kalbėtis kiekvieną kartą grįžusi, bet niekas nepasikeitė nuo pirmų draugystės mėnesių- pradedam kalbėti, susipykstam, pradedu verkti ir viskas… Draugas žino puikiai visą situaciją, nori bendrauti kiek įmanoma dažniau su mano artimaisiais, bet tai praktiškai neįmanoma. Jo grafikas labai įtemptas, po sezono ar per laisvadienius norisi pailsėti, atsigauti, o ne važiuoti aiškintis beprasmiškų ginčų ir aš jį puikiai suprantu. Pasiryžęs mokytis lietuvių kalbos, kad galėtų susikalbėti su tėvais, bet aš pristabdau jį, nes fiziškai jis labai pavargsta, nenoriu, kad sveikata sušlubuotų dėl tokio tempo, tai sakau, kad reikia atidėti, kol baigs karjerą. Skaudu, kai matau, kad mano žmogus pasiryžęs mokytis net ir būdamas toks užimtas,o tėvai, sėdėdami prie teliko ar kompo negali pasiimti anglų žodyno ir bent jau šnekamąją kalbą išmokti…
Facebook yra grupė Mišrių šeimų klubas. Manau ten esančios merginos ir moterys galės Tau labiau patarti, padėti ir kažką papasakoti iš savo patirties
Kartu Lietuvoje jau buvom du kartus, su tėvais buvom susitikę. Pernai vasarą, kai jau buvau su visam atsikrausčiusi pas jį, sugalvojom visai netikėtai, tik oro uoste prieš skrydį paskambinau seseriai ir paklausiau, ar neatvaziuotu su vyru musu paimti ir nuvezti kazkur issinuomoti masina, tai jie labai noriai atvaziavo, bet kai nuvaziavom pas tevus, mamos reakcija buvo mazdaug ”ko cia atsivilkot, netrukdykit ir pan”, net nepasiule likti nakvoti ir praktiskai net nesikalbejo, nors aiskiai kelis kartus pasakiau, kad sakykit viska ka norit, isversiu, persakysiu… Tetis gal kiek pramokes anglu, nes tokie laikai, darbe kartais tenka susidurti su uzsienieciais, tai manau galetu bandyti bendrauti, bet matyt nedrista, bijo pasakyti kazka ne taip, o gal ir nenori… Nors teciui patinka, kad sportininkas, zinau, kad ir varzybas per interneta susiranda, pasiziuri, bet kazkaip to bendravimo truksta, turbut cia mamos itaka, kad zentas blogas ir niekad nepasikeis… Siaip labai gerai sutariam su sese ir jos seima, nors vaikysteje ir paauglysteje labai pykomes, ji turbut vienintele ir palaiko mus, o seses vyras puikiai sutaria su draugu, jis mirsta del futbolo, todel be problemu randa bendra kalba. Be to jie- issilavine, puikiai kalba angliskai ir mato kiek toliau, nei savo namo tvora, todel ir problemu nekyla.
O antrą kartą buvom pernai spalį, krikštijom sesers dvynukus, nors ir tam mama labai priešinosi. Nors kai dar sese tik tuokesi, planavo vaikus, tai visada sakydavo, kad butinai turiu buti pirmo vaiko kriksto mama, bet kai jau pradejom kalbeti apie krikstynas, tai soko pries, neva kokia as kriksto mama, jei gyvenu, kaip ji sako ”pasviety”, nei as lankysiu, nei ka, nors savo kriksto dukrele pamatau mazdaug kas 2-3 men., kai tuo tarpu sesers kriksto mama, gyvenusi uz 50km., atvaziuodavo koki karta per 2 metus… Bet sese labai uztare mane, kas labai jau mamai nepatiko, nes dabar sesuo su vyru ir vaikais – tevu idealas, palyginus su manimi, isdavike dukra…
Juokingiausia, kad mama atsisake paziureti per Velykas anukus, seses vaikus, jiedu ruosesi atostogauti butent su mumis.. Nors siaip jau anukus dievina ir pastoviai praso, kad atveztu.
Ai, ir man jau keli metai kaip terorizuoja, kad ”isvesi vaikus, anuku nematysim, anukai lietuviskai nemokes ar dar kazka”. Nors tiesa sakant mes vaikų neplanuojam bent jau kol kas, tik ji to nežino
Ir kviestis bandėm, tai pasako, kad tai pinigų nėra, tai iš darbo kurio nors neišleidžia. Sakom, kad sumokėsim viską, pafinansuosim, tai įsižeidžia baisiausiai. Tada siūlau tik bilietus nupirkti, vėl kas nors neįtinka… Nėra taip, kad ji nekęstų draugo ar norėtų mus išskirti, bet tiesiog toks tas požiūris – maždaug viskas, aš jokių pastangų nerodysiu, jūs tik šokinėkit aplink mane, o jei kas netinka, tai pati kalta…
Ačiū! Susiradau, pabandysiu ir ten laimę Tarp kitko, šį puslapį pasiūlė vienintelė mano draugė iš Lietuvos, sakė, kad visom temom galima kalbėtis
Ech tas Erasmusas…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
