Sveiki Noriu pasidalinti savo problema, išgirsti kitų patirčių, nuomonių, patarimų. Esmė ta, kad manp gyvenimo draugas nelietuvis ir tam labai priešinasi mano tėvai, tiksliau – mama.Susipažinome per varžybas, kai studijavau su ERASMUS Ispanijoje, per mano kambariokę olandę Johanną. Pasidarėm nuotraukų, apsikeitėm kontaktais, nemaniau, kad bus kažkas rimto. Per šventes Johanna pasikvietė važiuoti švęsti su jos šeima, nes žinojo, kad negrįšiu į Lietuvą. Ten praleidom beveik 3 savaites, susitikdavau su draugu, pasikvietė kartu švesti Naujuosius, tapome kaip ir pora. Pasibaigus Erasmusams jis pakvietė paatostogauti pas jį, tada supratau, kad tai žmogus, su kuriuo noriu praleisti visą gyvenimą, bet minties, kad negrįšiu į Lietuvą net nebuvo – privalėjau baigti mokslus, tėvai man to niekada būtų neatleidę, nes vienas studijas jau buvau metusi. Kai grįžau į Lietuvą, prasidėjo gyvenimas lėktuvuose arba prie medijų. Mama žinojo, kad yra kažkoks vaikinas, bet nesakiau, kad ne lietuvis,Po poros mėnesių pasakiau, kad mano draugas olandas, sportininkas ir kad baigusi mokslus, jei niekas nepasikeis, būsiu ten, kur bus jis. Mama žiauriai supyko, apskritai net neidavo kalbėtis ta tema, nes ji iškart užsiplieksdavo, susipykdavom ,aš į ašaras ir tema uždaryta. Mane smerkdavo, nejaučiau nė menkiausio palaikymo. Žinojau mamos požiūrį į vyrus užsieniečius- išveš, pavogs, apgaus, parduos, atims vaikus, uždarys ir t.t… Bandydavau sakyti mamai, koks jis žmogus, kaip su juo jaučiuosi, kokia tai šalis ir visai kita kultūra, bet ji nieko neklausydavo, žemindavo, kai suprastėjo pažymiai, kartą pasakė, kad jei neteksiu nemokamos vietos, galės tas tavo babajus už mokslus ir mokėt, nors mano vidurkis vis dar buvo daug aukštesnis už grupės. Apskritai ji tokio siauro mąstymoDar išpletkindavo viską tetoms ir senelei, tos tik ir laukdavo, kada įgelt, pašiept. Žiauriausia tai būdavo, kai netiesiogiai, bet buvo galima aiškiai suprast, mama duodavo suprast, kad aš vos ne už pinigus su juo būnu vien todėl, nes jis man sumokėdavo už skrydžius. Net melavau, kad vasarą važiuoju dirbti su Johanna, nors iš tikrųjų buvau pas draugą, nedirbau. Taip ir tęsėsi tie metai, su pastoviom mamos patyčiom, smerkimu, pykčiais, nurašymu, pašiepimu ir t.t. Galvojau, gal apsipras, susitaikys, bet kur tau… Paskutiniam semestre susiradau praktikos vietą Olandijoje,pasakiau mamai, kad nebesieju savo ateities su Lietuva. Grįžau tik apginti bakalauro ir tai gyvenau tai pas draugę, tai pas sesę, nes visi giminės smėrkė. Kai gavau diplomą, pasakė, kad taip jis tave ir myli, jei turėdamas tiek pinigų pasveikint neatskrido, nors puikiai žinojo, kad jam tuo metu varžybos ir kad tokių dalykų nesuplanuosi.