(nežinomas) (archyvas)
Supranti, kai esi sau atviras, supranti, kad tai ne meilė. Tai yra žinojimas, kad jus sieja kraujo ryšiai, kad jei bus bėda, vieni kitiems būtinai padėsit, bet visiškai racionaliai sau galiausiai prisipažįsti, kad tu žmonių natūraliai nepasiilgsti, nes…….. jie tavęs irgi ne. Su mama paskutinįkart kalbėjau prieš metus. Ji tiesiog nejaučia poreikio man skambinti. Anksčiau dar pati į akis lįsdavau, dabar jau keli metai kaip apsipratau, tai bendravimas vyksta taip: “Labas” “Labas” “Kaip sveikata?” “Gerai. Šunys gerai, katės gerai, daržai gerai, dabar kotletus kepu, vsio, neturiu laiko kalbėt ir daug čia tau prišnekėsim, ate”. Tai kai tokia situacija, nelabai tuos jausmus pavadinsi meile, antžmogiškai tai kam nors atrodo ar ne
