Pirmas issiskyrimas visada skaudus baime, vidinis samysis. Tiesiog viskas nepatirta ir nauja. O po to… po to matai, kad kazkas netinka ir atsisveikini. Ir emocijos tave aplenkia. Labai keista, kai merginas del issikyrimo uzklumpa depresija, gyvenimas nebe mielas, nieko nesinori ir t.t. Negi gyvenime laime tik VYRAS? Negi nuo jo priklauso jusu gyvenimai, emocine busena ir pan.? Mano atveju ne. As niekada neisikimbu i viena zmogu. Man gyvenime dziaugsma teikia ne tik vyrai. Bet paradoksas, butent kad mano toks poziuris, niekada nebuvau viena ir netruku gerbeju
Labai geras pasakymas, kuri isisamoninau: leisk vyrui galvoti, kad tai jis valdo situacija )) o is tiesu susuki viska taip, kaip naudinga tau. Niekada jokiam zmogui nereikia atiduoti visos saves.
