Jaunystė – kvailystė.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos MD’ietės. Taigi dar viena istorija apie išsiskyrimą.. Išsiskyriau prieš kelėtą menesių su vaikinu, draugavome gana ilgai, abiems mums 17. Prieš išsiskirdama sužinojau, kad pastojau.. Pasakiau jam, pirmi jo žodžiai – abortas.. Jis nė nevažiavo su manimi, kadangi nėra vairuojantis, pasiūlė kad jo draugai gali nuvežti, o jis gali užmokėti. Tačiau čia nesižeminau, viską padariau pati, nors buvo labai sunku ir skaudu. Mane jis paliko nes nebemylėjo. Visą laiką kol buvome kartu, jis buvo tobulas, visi aplinkiniai džiaugdavosi mus matydami, mes visada su šypsenomis, laimingi. Dabar aišku tie jo “draugai” žino, kad aš pasidariau išvalima.. Žinoma, manau ir kalbos sklando nekokios.. Žinau, kad pati kalta ir etc., bet draugavome ne vieną diena.. Labai dėl to pergyvenu, mečiau mokyklą, dėl suprastėjusios sveikatos ir sunkios depresijos formos.. Panelės, ką patartumėte daryti, kaip stotis ant kojų?..
be moralų. O jūs pati niekaip negalėjot nuvažiuot, jei jau ryžotės šiam žingsniui? Kam tie draugai čia buvo įtraukti? Nors dabar tai nesvarbu.. Gydykitės depresiją (pati diagnozę nustatėte?)
Patarciau kreiptis i psichologa, nes susisikai savo gyvenima jau stipriai..Jis turetu bent kiek galbut padeti, kad depresija neigautu gilesnes formos.
O kam tą mokyklą reikėjo mest?
Aš draugų nekišau. Vaikinas sužinojęs kad pastojau, prisigėrė iš nevilties ir jiems “išsipasakojo”. O šie žinoma pasisiūlė padėti. Mokyklą mečiau dėl sunkios depresijos formos kaip ir minėjau. Diagnozę nustatė gyditoja. Dėl vartojamų vaistų jaučiau nuovargį, mieguistumą. Gyditoja psiūlė pasidaryti “gap-year”, o kita met vėl ėkmingai mokytis.
Susiimk ir pabaik mokykla, gali net kitame mieste. Atsiribok nuo senu pazistamu, kurie daro bloga itaka tau, skaityk psichologines knygas, uzsiimk kokiu hobiu, jeigu turi pinigu pradek lankyti sporto kluba, baseina, sokius it t.t. Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmi. Taiyra tavo gyvenimas kuri pati turi tvarkytis ir buti atsakinga, o ne tavo draugai ar artimieji. Sekmes atsitiesiant, siuo metu sunku, bet jeigu mastysi ir protingai veiksi, greitai atsitiesi
Jau penktą mėnesį kankinuosi.. Vos tik kažką pradedu daryti pritrūksta jėgų ir nuleidžiu rankas..
Tai jau praeitis, pagalvok ko nori is gyvenimo.. Ar nebutu saunu, jeigu baigtum mokykla, istotum, per studiju laikotarpi pakeliautum. Nejaugi nori viska mesti ir nuslysti zemyn? Manau, kad tikrai ateityje nenori buti asociali ir gyventi nuo pasalpos ir pasalpos, geriausiu atveju sunkiai dirbdama nuo algos iki algos, buti suvargusiai, nelaimingai ir viskuom nepatenkintai. 5 menesiai nera daug. Jeigu gyveni mieste, paieskok savanoriu programu, tu turi bendrauti su gerais zmonemis, o ne su tokiais , kurie tik smerkia tave.
Gaila, ne miete gyvenu. Šiemet kaip ir minėjau, “gap-year”, kitą mat vėl kibsiu į mokslus. Tiesiog nesuprantu, kaip žmogus du metus gali būti mylintis, gerbiantis o vieną dieną visiškai pasikeisti.. Tiesa po išvalymo kelis kartus buvo pasiteiravęs kaip jaučiuosi, ir tikino, kad aš galiu atsitiesti, kad viskas bus gerai. Bet kad man būtų gerai, nepajudino nė piršto..
per jauni buvot, kaip gali pasikeisti, vat taip paprastai
tik nepradėkit vėl su juo bendraut, tuo labiau draugaut. Jis jau parodė, kiek sugeba.. laikykitės
Gal ir per jauni, bet maniau kad per tris metus tikrai bent kažkiek jį pažinau, pasirodo visiškai ne..
Bet aš tą žmogų myliu ir visa širdimi trokštu su juo vėl būti..žinau, kvaila, bet negaliu pakeisti jausmų.. dabar jis turi kita panele, bet aš vis dar kupina vilčių..
Man atsitiest prireike 4 metu. taip pat buvau 17 pradraugavau 2 metus idealus vaikinas buvo ir viena diena, pareiske, kad nebemyli. yiesiog siaip, kaip is giedro dangaus, net juokiaus galvojau juokauja bet… Sunku buvo, taip pat prireike psichologu, o naujoji meile ir dabartinis vyras visiskai isstume, ji is mano minciu ir stai jau 7 metai kartu beproto laiminga esu. Linkiu stiprybes ir tau. Pasakysiu gal ir banalei, bet tokiems dalykams reikia laiko
Nežinau kiek laiko dar prireiks, jau dabar viskas atrodo nepakeliama..
Gal dar kas nors pasipasakos?…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
