Jaunystė – kvailystė.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos MD’ietės. Taigi dar viena istorija apie išsiskyrimą.. Išsiskyriau prieš kelėtą menesių su vaikinu, draugavome gana ilgai, abiems mums 17. Prieš išsiskirdama sužinojau, kad pastojau.. Pasakiau jam, pirmi jo žodžiai – abortas.. Jis nė nevažiavo su manimi, kadangi nėra vairuojantis, pasiūlė kad jo draugai gali nuvežti, o jis gali užmokėti. Tačiau čia nesižeminau, viską padariau pati, nors buvo labai sunku ir skaudu. Mane jis paliko nes nebemylėjo. Visą laiką kol buvome kartu, jis buvo tobulas, visi aplinkiniai džiaugdavosi mus matydami, mes visada su šypsenomis, laimingi. Dabar aišku tie jo “draugai” žino, kad aš pasidariau išvalima.. Žinoma, manau ir kalbos sklando nekokios.. Žinau, kad pati kalta ir etc., bet draugavome ne vieną diena.. Labai dėl to pergyvenu, mečiau mokyklą, dėl suprastėjusios sveikatos ir sunkios depresijos formos.. Panelės, ką patartumėte daryti, kaip stotis ant kojų?..
Tikra tiesa, kad tokiems dalykams užmiršti reikia laiko… Aš irgi galvojau, kad viskas, niekada nebebūsiu laiminga, kai išsiskyriau su pirmąja ilgamete meile, bet po kiek laiko sutikau žmogų, su kuriuo jau kartu gyvename ir esu tikrai labai laiminga ir mylima Suprasi po to, kad nebuvo jis jau toks tobulas, jei jau sugebėjo šitaip įskaudinti Laikykis, pabaik mokslus, stenkis gyvenime ir tikrai pasieksi aukštumų su kitu žmogumi, kuris be proto tave mylės ir būsi su juo laiminga
Tokiu vat asilu pilna!
Taip tai myli myli o veliau kai suzino,kad nescia tai ir bega kuo toliau!
Eh bukit stipri ,nebendraukit su juo! Mes moterys stiprios!
Pirmas issiskyrimas visada skaudus baime, vidinis samysis. Tiesiog viskas nepatirta ir nauja. O po to… po to matai, kad kazkas netinka ir atsisveikini. Ir emocijos tave aplenkia. Labai keista, kai merginas del issikyrimo uzklumpa depresija, gyvenimas nebe mielas, nieko nesinori ir t.t. Negi gyvenime laime tik VYRAS? Negi nuo jo priklauso jusu gyvenimai, emocine busena ir pan.? Mano atveju ne. As niekada neisikimbu i viena zmogu. Man gyvenime dziaugsma teikia ne tik vyrai. Bet paradoksas, butent kad mano toks poziuris, niekada nebuvau viena ir netruku gerbeju
Labai geras pasakymas, kuri isisamoninau: leisk vyrui galvoti, kad tai jis valdo situacija )) o is tiesu susuki viska taip, kaip naudinga tau. Niekada jokiam zmogui nereikia atiduoti visos saves.
Tavo buvęs vaikinas tikras mulkis ir šiknius. Džiaukis, kad pamatei jo tikrąjį veidą ir išsiskyrėt. Aišku, dar jauna ir kvaila esi, jeigu dėl jo čia šitaip pergyveni. Palauk palauk, tuoj anai mergaitei vaiką užstatys ir irgi pabėgs. Tfu, kaip nekenčiu tokių supuvusių žmonių.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
