Sunku kazka patart, kai zinai situacija tik abstrakciai… Vienas is budu susitvarkyt gyvenima, tai pradet nuo savo mastymo. Juk viskas gyvenime klostosi, taip kaip susidelioji mintis. Jei pati nesupranti saves ir savo noru, butu neblogai apsilankyt pas psichologus. Jie tam ir dirba, kad padetu tokiems zmonems. Galbut atskleis, del ko tau taip nesiseka gyvenime, patars ka galetum keist.
Bet is esmes norejau parasyt, jog jei jau mintys apie savizudybe kyla ir nieko nebesinori, geriau viska mesk ir pakeliauk. Savizudybe is vienos puses yra savanaudiska, o is kitos puses daug drasos tam reikia, ir plius gal gyvenimas po mirties nesibaigia Man draugas buvo sakes ir as visiskai sutinku su tuo, jog jei jau visiskai niekas nesiseka ir neturi ko prarast, geriau isvaziuot kur nors y pietus, pasimegaut saule, siluma, susitikt su kitokiais zmonemis.. Cia, Lietuvoj, labai daug pilkumos, uzsisklendusiu zmoniu, negatyvumo, juk todel zmones ir bega is cia..
Nereikia bijot keist savo gyvenimo, juk gyvenam tik karta.. O gal laime svetur ir atrasi niekad negali zinot
