Tas pačias situacijas išgyvename visais gyvenimo laikotarpiais ir kai tau 20 ir kai 40. Tik aš visada žinau , jau iš patirties, kad tikra draugė visada ras laiko ir tau…o jei ji nutolo ….nepyk, bet nieko ji verta, kad nebando išsaugoti bendravimo, įsikibo į vaikiną, o juk jaunystėje jų gali būti daug…o tikros draugės tik kelios…
Ji susivoks, patikėk manimi tik jau bus per vėlu…nes nebūna tobulų santykių su vaikinais , juk visko pasitaiko ir konfliktų , ir išdavysčių , ir išsiskyrimų…Ir kai taip nutiks, ji Tave prisimins…tik gal būt neišdrys paskambinti ir pasakyti. kad nebeturi kam išsipasakoti ir pasiguosti, nebeturi su kuo išeiti pasivaikščioti….
gyvenime turi būti harmonija ir pusiausvyra tarp mylimojo ir draugių, juk negali dantimis įsikibusi pradėti gyventi vaikino gyvenimo, juk reikia dalelę išsaugoti ir savojo, tuo mes būname tik įdomesnės..
Neliūdėk…tiesiog , ji dabar pasirinko vienos krypties bendravimą. tik su vaikinu, o kai atsipeikės, nes vaikinas be abejo turi savo draugų…ji supras , kad liko viena….
O tau stiprybės, neieškok jos, įsivaizduok , kad ji išsikraustė į Australijos užkampį , kur nei telefono, nei skaipo
