(anonimas) (archyvas)
Na nesu is labai didelio miesto, o ir mokykloje zmones, nelabai “mano”. Vistiek maziau ar daugiau pazystu juos. O del trukumu, tai jie kartais labai vargina ir pagalvoju ar noreciau su juo visa gyvenima taip ir nugyventi. Jis linkes i tinguma, megsta leist pinigus, daug pramogaut, bet dirbt nelabai. Suprantu, kad trukumai naturalu, bet kartais kaltinu save, jog irgi per daug atleidziu. Ir tada pamastau, o kokie kiti zmones? Gal tai dar nera mano viso gyvenimo meile? Nepameginus sutikt kitu zmoniu nesuzinosiu, o jei pameginsiu ir nusivilsiu?
