Aš irgi mintyse taip kiek paskirstau žmones, tačiau dažniausiai taip elgiuosi, norėdama prastumti iš savo kelio žmones, kurie man trukdo judėti į priekį. Atgrasius žmones. Iš karto neeinu į kalbas su besikeikiančiu, šūkaujančiu, kūmščius ir dramas keliančiu vyru, kuriam iš burnos trenkia cigaretėm ir alkoholiu, pasipila kvaili žodžiai, grasinimai, pavydo replikos. Darykit ką norit – na tikrai priskirsiu jį prie tų, kurių gyvenime nenorėsiu suitikti. Taip pačiai mintyse atsiskiriu žmones, kurie man atrodo judantys į priekį, siekiantys tikslų, mandagūs (pabrėžiu, man mandagumas yra viena svarbiausių savybių), mokantys lietuviškai rašyti (čia, pastebėjau, jau irg greitai taps retu dalyku.. ), na ir taip toliau, manau supratote ką turiu omenyje. Skirstymas yra gerai, proto ribose. Bet kai jau einama į kraštutinumus ( a la “jos lūpos ryškiai raudonos, ji , matyt, kalė ir jai trūksta dėmesio” ) tuomet tikrai nieko gero..
