Gal jums tiesiog neįprasta jaustis mylimai? Nejuokauju, bet yra moterų, kurios vaikystėje jautėsi pamirštos, atstumtos tėvų, kuriems tėvai nerasdavo laiko, kurios jautėsi apleistos ir nemylimos. Jos taip trokšta meilės, bet gerai jaučiasi tik situacijoje, kuri jom pažįstama – kai jaučiasi nemylimos. Jei tik vaikinas/vyras, esantis šalia parodo daugiau dėmesio, jei pasijunta mylimos ir globojamos, ta situacija joms nepažįstama ir vengtina. Tokius mylinčius, atsidavusius vyrus jos palieka, o galiausiai nusėda su kokiu smurtautoju, žemintoju, su žmogumi, kuris laksto ne paskui ja,s o paskui kurį pačios laksto. Ir kalbu be jokio jumoro, kiek daug tokių pavyzdžių vien artimoj aplinkoj…
Gal jums tas ir negalioja, bet verta pagalvoti ir apie tai, jei nuolat patenkat į tokia ssituacijas.
