(anonimas) (archyvas)
esu visiskai isitikinus,tiesiog nezinau net kaip paaiskinti,na negalim mes buti kartu,tiek daug ivyko,kad vargu ar sugebetume vienas kitam atleisti,nors ir kokie stiprus musu jausmai.Zinau,skamba keistai,bet tai buvo didziule aistra,buvo daug ir pykcio labai,bet vistiek vienas kita mylejom be galo.Kaip jis pats sake iseidamas,vienas be kito negalesim gyventi,bet kartu irgi ne.Kodel taip yra,klausiu saves kasdien,kodel likimas mus isskyre.Visi man kartoja kad taip geriau,kad neverta buti kartu,bet tik as viena zinau ka jauciu.Ir visgi,pagrindinis kankinantis klausims,kada tai praeis? sunku gyventi prisiminimais
