(anonimas) (archyvas)
tame ir esme kad jis toli grazu ne idealas,labai umaus budo,greit uzsiplieksdavo,prisnekedavo ko nors,bet niekad nekreipiau demesio,ir nusiramindavo,nes jis man pats mieliausias vistiek buvo,pats nuostabiausiais su savo oziais visais ech,kaip gera prisiminti,ir kaip sunku,kad to nebebus o del dabartinio draugo jis puikus,nuostabus,niekada nera balso pakeles,rekes ir panasiai,bet..meiles nera,bent jau tokiu jausmu kokie buvo,ir nebebus niekada.Kartais galvoju kad isskyre likimas kad subrestume abudu ir susivoktume ko norim,o paskui gal vel susieitume?naivu turbut taip galvot? mergaites,niekada nepaleiskit zmogaus kuri mylit,nes kentesit taip kaip as
