Manau, svarbiausia dabar nespausti vyro lendant į akis ir vis bandant jį prašnekint. Tai didelis smūgis, tad, matyti, jog jis dabar atsitvėrė siena ir viską išgyvena savaip. Vyrai paprastai taip daro – užsidaro savame kiaute ir tūno ten tol, kol pagaliau būna pasirengę priimti pagalbą arba išsilaižo žaizdas. Moterys lengviau išgyvena tokias tragedijas, nes mes galime išsiverkti, išliūdėti, atsiremti į artimuosius. Jums siūlyčiau tiesiog ramiai, švelniu tonu, nekaltinat vyro papasakoti, kaip jūs pati jaučiatės dėl to įvykio, ko jūs norėtumėte iš vyro pusės. Būtinai pasakykite, kad suprantate jį, niekuo nekaltinate, jog esate šalia ir esate pasirengusi bet kada jį išklausyti. Tiesiog parodykite jam, kad gali į jus kreiptis tada, kai bus pats tam pasirengęs. Svarbu nejausti jokio spaudimo, nes kitaip rezultatas bus tik priešingas. Nenuleiskite rankų ir šiek tiek kantrybės Didžiausios sėkmės jums
(nežinomas) (archyvas)
