Gaila tavęs.. Suprantu tikrai. Turbūt nepatikėsi, bet laikas gydo žaizdas. Ir atsiras tavęs verta mergina, kuri tave vertins. O ir tau bus pamoka mažiau prisirišti.

Nuoširdus vaikinas esi

O kodel norite mesti studijas?

Dažnai teko girdėti “suprantu”, “pasimirš”, “ne pirma ir ne paskutinė”.. Kad ir buvo ta 3m draugystė, aš jos niekad ir nepamiršau, man nuolatos primena sienoj skylė… tačiau ši, nors ir trumpa, bet labiau prasmingesnė draugystė buvo.. Ir galiu pasakyti ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, prisiekti kas man brangiausia, jog tai ir yra MEILĖ, aš ją myliu, kad ir kiek nuoskaudų buvo.. Su ja gyvenau, adrenalinas, kuris verčia judėti į prieky, užgniaužia kvapą, kai mėgaujiesi buvimu su žmogumi, kuomet net nereikia žodžių, atrodo gali suprasti be žodžių.. Planuojama ateitis, dirbama abiejų labui.. Bet viskas žlugo.. Nebėra ateities, dar viena… prarastis..

Jei manot, jog tai pasimirš, tai kam nuo to geriau paskui bus? Juk jūs irgi nenorit vaikino, kuris būtų ant panelės dėjęs, dėl tokios skaudžios praeities? Nejau aš tiek pasenau, ir niekam tokie nebereikalingi?

Nuoširdumas šiais laikais nebėra vertybė..

Tiesiog nebematau prasmės dėl ko stengtis, niekad negyvenau dėl savęs, nesu savanaudis… Per sunku ištverti… Ir miestas, aplinka nebemiela.. Norisi užsidaryti savy, pabėgti iš kur atvykęs, niekam nekliudomam ir pasitraukti..

Man labai patiko ir iki siol prisimenu Gibrano zodzius.. isiklausykite, tai tiesa, kuria reikia inesti i kasdienybe.; (tik GYVENIMO ranka gali valdyti jusu sirdis, Meile – Jura)

Mylėkit vienas kitą, bet meilės nepaverskite pančiais: geriau tebūna jinai jūra, skalaujanti jūsų sielų krantus.

Pripilkit viens kitam taures, bet negerkit iš vienos.

Atlaužkit viens kitam duonos, bet nekaskite tos pačios riekės.

Dainuokit kartu ir džiaukites, bet tegu kiekvienas lieka ir atskiras, kaip po viena yra ir gitaros stygos, nors virpa ta pačia muzika.

Atiduokit savo širdis, tik ne vienas kito nuosavybėn, nes tik Gyvenimo ranka gali valdyti Jūsų širdis.

Ir stovėkite kartu, bet ne per arti vienas kito, nes juk šventos kolonos stovi atskirai, o ąžuolas ir liepa neauga viens kito šešėlyje… (K. Gibranas)

per daug pasiduodi emocijoms, taip negalima… po metu ar dvieju sutiksi kita, del kurios vel save taip draskysi? negi visa gyvenima taip elgsies ir viska mesi vos tik kazkas ne taip? buk vyras, suspausk kumsti ir sulaikyk jame visas emocijas… kodel tu taip myli ta panele, bet taip skaudini mama? atsiliepk, neignoruok artimu zmoniu. manau tai pats kvailiausias suaugusio vaikino poelgis!

Gyvenimas nera vien tik balta, ar vien tik juoda.

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

Net mananykit niekur trauktis, vaziuoti, dingti.. Juk jus tik parodote, kad este silpnas zmogus.. Padarykit priesingai, nei kad rasote, parodykit, kad esat stiprus zmogus. Visu pirma baigti studijas, dirbti/rasti mylima darba, kuris jums teiku dziaugsmo. Ir apskritai gyvenime reikia stengtis tik del saves, o ne kitu.

Visi mes esame nudege sioj srity, bet pamanykit, kas butu jei kiekvienas zmogus taip paprastai pasiduotu? Tiesiog aukstyn nosi!

Kaip retai dabar galima sutikti tokių nuoširdžių, jautrių emocionalių vaikinų… Gal ir žiauriai nuskmabės, bet tu niekada jos nepamirši ir visada liks nuoskauda. Žinoma, nesakau, kad visada viskas bus taip blogai, kaip dabar, bet vis tiek lyginsi su ja kitas merginas ir pan. Šiaip labai gerai, kad pradėjai kalbėti apie tai ( kad ir anonimiškai, bendrais bruožas, bet jau pradžia), tokiomis akimirkomis labai svarbu neužsiverti, nes tada gali būti skaudžių pasekmių. Ši tavo žinutė sukėlė prisiminimų jei norėsi pabendrauti, paklausti, visada gali man parašyti. Tikrai visiem atrašau. Man patinka bendrauti su žmonėm ir jiem kaip galiu stengiuosi padėti (svajoju apie psichologės karjerą) nors žinau, kad dabar nesuteikiau daug vilčių, bet viltis pati turi pas tave ateiti ir nuo kitų žodžių nebus geriau, tą žinau…

Hei, vaikine, bet pagalvok ar toji mergina tavimi džiaugtūsi, didžiuotūsi, žavėtūsi, jei mestumei mokslus, taip suskystumei, pamažu pradėtumei save marinti, išsiderinti kaip asmenybė..? Šitaip jos nesusigrąžinsi, tik dar labiau priversi ją manyti, kad esi silpnas, nevertas jos, mat atsainiai meti mokslus, neatsiliepi tėvams, ignoruoji džiaugsmą.

Įsivaizduoju tavo skausmą, pati tokį turėjau, kai atrodė, kad galėčiau nieko nedaryti šiame gyvenime, tik miegoti, nes tik miegas labiausiai panašus į mirtį, kai dingsta laikas, nieko nebesinori daryti, eiti, šnekėtis. Tačiau viena yra ką darau aš ir kaip tai matau, o kita, kaip tai mato žmogus, dėl kurio taip elgiuosi. Man tai atrodo svarbu, rimta, baisu, o jam, pripažinkime, gana…juokinga. Kuo labiau smengi žemyn, tuo proporcingai jam viduje tarsi pasitvirtina faktas, jog “šis žmogus iš tiesų per daug silpnas, su juo santykiai nelabai kur progresuotų, nes tai aš turiu jį gelbėti, jis pats negali savęs išgelbėti, kam man reikia tokio žmogaus? Tai daugiau našta.”, mat jis neišgyvena tavo skausmo, jis jo nesupranta. Gali grąsinti mirtimi, gali ir numirti – tai suveiks tik priešingai..

Manau, kad turi tęsti mokslus ir judėti į priekį. Ne dėl kažkokios kitos merginos, o kad ir dėl tos pačios merginos kurią myli. Pasiek kažką. Parodyk, kad esi stiprus vyras, kokio jai ir reikia. Verk, daužyk sienas, bet judėk į priekį. Jei kiekvienas žmogus po nesėkmės viską mestų, mes dar iki dabar sėdėtumėme viduramžiuose prie žvakės šviesos.. Linkiu tau didžiausios sėkmės, tikiu, jog ji yra aplink tave, bet jos nepastebi, tad linkiu pastebėti ne tik blogį, bet ir gėrį.

Esu nemazai nugyvenusi….nelabai daug zmoniu galetu pasigirti, kad nepatyre meiles kanciu, ypac, kai esi paliekamas paciame “isimylejimo” pike…. Nieko ismintingiau nepasakysiu, tik laikas TIKRAI isgydo viska, nebent pats nenoretum isgyti, o pasirinktum kita kelia….degraduoti…ar dar blogiau. Kokius metus po tokiu skyrybu atrodo, kad tas zmogus toks nuostabus, jog neimanoma sutikti dar kazko, tuo labaiu artimo, zavincio…bet praeina tie metai, “netiketai” daug kas pradeda atrodyti kitaip… Cia ne is savo vienos patirties sakau, pazistu ne viena toki zmogu…. O kancia zmogui, kad ir kaip nesinoretu, yra reikalinga, tik per ja imanoma tobuleti. Tikriausiai tau db mano zodziai atrodo tusti, bet turek vilti ir pats isitikinsi…

Nežinau nei Gibrano ar dar kažko.. Man labiau artimesnės dainos, su prasmėmis, artimomis tokiam likimui.. Kurias lengviau cituoti… Rašytojai ir lieka rašytojais, knygų neskaitau, ne jose gyvenimo išmintis, bet vertinu išgyventas dainas, kuriose slypi skaudi gyvenimo dalia.. “Gyvenimas kaip pianinas – juoda balta, juoda balta, o tada dangtis”..

Ar mes prisimename kitus kai mums gerai? Taip ir liekame vieni, vieniši kai mus blogai.. Kuomet visko atsisakei, kai buvo gerai, dėl vieno žmogaus.. ne keista, jog daėdžiau ir geriausią draugę po 8m bendravimo..

Darbas mėgiamas, buvo.. Kol galiausiai lieki vos ne darboholikas.. kuomet norisi darbe užsimiršti, įtemptai galvojant… ir nebėra to džiaugsmo.. Kaip kad sakė “hobis nustoja būti hobiu, kai gauni pinigus”..

Anonimiškumas.. maža ką turiu prarasti, internete visi vieši..

Taip, galbūt ir dėmesio, kaip ir kalbos apie savižudybes… Gal tiesiog šios žinutės bus karti pamoka į ką ketina lipti įsimylėjeliai, ir ko gali netekti..Kuo rizikuoja.. Nėra ką prarasti.. Skausmas ne riba… Tiek daug žmogus gali pakęsti ištverti, bet dėl merginų taip suskystėjam.. “Jei mergina verkia dėl vaikino – ji tikrai myli jį – Jei vaikinas verkia dėl merginos – jis niekada nepamils kitos taip kaip šią…”

Jei reikėtų rinktis meilę ar sveiką gyvenimą ir pinigus, rinkčiausi pirmą variantą..Geriau būti su mylimu žmogumi laimėje ar nelaimėje..

Ji viską žino, sakė, “kodėl tu manai man tai turėtu rūpėti!”

Kritau žemai jos akyse senai.. Bet širdžiai neįsakysi.. Žmonės susvetimėję, nebeliko to artumo tarp žmonių, visi už save, tik aš dėl kitų.. Anksčiau žmonės stengdavosi taisyti santykius, dabar išmeta kaip žaislus, nesiskaito su žmonėmis… Dvasiškai palūžęs, gilioj depresijoj..

Laikas tikrai negydo, gydo tik kitas žmogus, su kuriuo pasimiršti, arba pamilsti labiau.. Tik gaila, jog meilė Vieną kart gyvenime egzistuoja..