Kai kiti tavęs neįvertina.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kartais pasidaro tiesiog liūdna, nes kai įdedi visą širdį kas tau sekasi geriausiai, tave nuvertina. Ir vis dažniau pradedu susidurti su tuo. Ištikrųjų greit į širdį priėmu piktus žodžius, todėl kritika manęs neskatina, o nuliūdina. Po tiek laiko supratau, kad man geriausiai sekasi ir laiminga būnu piešdama, bei fotografuodama. Žadu ir keliauti tuo keliu, tačiau vis man sukelia abejonių įvairios pastabos. Pvz buvo užduotis, kur reikėjo nufotografuoti padarytą skulptūrą. Ieškojau įvairių kampų, stengiaus kitaip pateikti, kaip ir liepė, tačiau sako, kad atlikau prastai. O kai įdedu mažiau pastangų į darbą, visuomet sulaukiu pagyrimų. Mane nuteikia blogai, kai taip nutinka. Aišku kiekvieno nuomonė skirtinga, tačiau negi viena aš pastebiu neteisybę?
O koks jūsų buvo kelias į sėkmę, meną, karjerą, muziką ir t.t? Nejau, kad būti laimingam ir pripažintam reikia išgyventi patyčias ir kančias?
niekada visiem neįtiksi, tą reikia ne išgyventi, o susigyventi
Zinau, kad itikti visiems neimanoma, bet kaip su tuo susigyvent? Ypac kai kalba eina apie dalyka, kuris tau pats svarbiausias
Įgyk pasitikėjimą savimi. Būk ambicinga. Tikėk tuo, ką darai. Nuolat save motyvuok įvairiausiais būdais: susirask įkvepiančius žmones, muziką, vietą. Kol to nepadarysi – situacija nesikeis. Pabrėžiu, visų šių sudedamųjų dalių svarbiausia – PASITIKĖJIMAS SAVIMI.
Gali būti ir toks variantas, kad besistengdama tu PERsistengi. Per didelės pastangos kažką padaryti tobulai irgi nėra gerai. Kai nesistengi, galbūt, esi labiau atsipalaidavusi ir negalvodama geriau atlieki darbą.
dar reiktų mažiau galvoti, kas ką pasakys
Na kartais skauda girdet is mamos neigiamus zodzius, kai kiti giria. Taip pat su mokytojais. Sugalvoju kokia idomesne ideja, o isrenka pacia prasciausia. Aisku meginsiu tvarkytis su savimi ir netaip reaguoti, bet tai nera lengva..
neteisybes pilnas gyvenimas, su ja kovot reik visomis imanomomis priemones, nes kas is tavo teisybes, jei nedrysi jos ginti? m?
Dažnai kritikuojama iš pavydo, siekiant, kad žmogus nebesiektų savo idėjos. Tik užsispyrusiam žmogui, tai gali būti panaudota kaip dar didesnis motyvas siekti toliau savo tikslų. Jeigu dauguma žmonių būtų klausę kitų nuomonės, vargu, ar tiek daug šiandien turėtume (tiek išradimų, tiek asmenybių prasme).
per kancias i zvaigzdes
Puikiai tave suprantu. Aš irgi savo mėgstamoje srityje stengiuosi iki negalėjimo, o jei išgirstų nors žodelį kritikos, tuoj sugriūna tikėjimas tuo, ką darau… Tačiau dabar žinau tik vieną – kad visiems neįtiksi. O jei įtinki daugumai, vadinasi nesi tokia jau prasta, ir dėl to vieno žmogaus nėra ko sukti galvos Tikėk tuo, ką darai ir anksčiau ar vėliau būsi pastebėta
Svarbiausia įtikti ir patikti sau pačiai,o tada ir kitų kritika nebus tokia svrabi ar skaudi. Tačiau save išmokti mylėti,gerbti ir jaustis vertinga irgi nelengvas kelias…
Kūryba tai labai individualus ir unikalus dalykas, jei mokaisi tai kritiką priimk tik iš profesinės pusės (technika, atlikimas ir kt.) ,gražu ar ne tai jau kitas dalykas.Pasistenk įsidėti filtrą, kuris nepraleistų tiesog plepalu , kad kažkas negerai ,ar nepatinka . Žodžiai kažko verti tik tada kai jie turi reikšme yra pagrįsti ir argumentuoti
Galų gale nemaža dalis vyresnių žmonių yra linkę menkinti ir žeminti (dauguma net nesąmoningai).
Svarbiausia nepasiduokite darykite tai kas jums teikia džiaugsmą . Yra toks posakis ‘jei dirbsi mylimą darbą tau neteks dirti nė vienos dienos.
Manu kelias į pasisekimą ilgas , tačiau turint planą ir siekiant jį įgyvendinti nėra nieko neįmanomo
Bėja , Autore gal galėtum man parašyti į pm .
Arba. autore, esi nesuprastas genijus, arba – tos puikios idejos tik tau atrodo puikios Genijai gimsta karta per simtmeti, tai ir pasiskaiciuok, ar sitam simtmety jau tavo veiklos sviesulys koks zinomas jei ne, dar turi vilties
Būnai taip tikrai. Ir nelabai turiu ka patarti, buk stipri. Man dabar irgi panasiai yra, nors kiti mane mato kaip be galo sekminga zmogu, sedziu ir verkiu del nesekmiu… Paskutinius keturis menesius nesustodama dirbau, visa save atidaviau del savo tikslo, o viskas griuna, konkurentai su stipriais uznugariais ir daug maziau stengesi mane aplenkia… Atrodo viskas pries mane apsisuko, Labai liudna, bet niekada gyvenime nesu pasidavusi, siandien irgi nepasiduosiu , va, planuoju sekancius veiksmus, nors dar asaros byra
Oj kaip as tave suprantu! As irgi beveik 3 metus atidirbau vienoj imoneje pagal savo specialybe, stengiausi laabai dirbti per galva versciausi, kad visi darbai butu atlikti laiku ir kokybiskai, bet mane visiskai nevertino darbe. Kiekviena diena darbe man buvo stresas. Zodziu galiausiai padare viska, kad as is ten iseiciau. Dabar as labai laiminga, kad isejau is ten Kokia buvau durna, kad sitiek laiko ten dirbau, o manes niekas nevertino. Siai dienai turiu megstama darba, kiekviena diena einu i darba lyg i svente
Taigi nenusimink jeigu nevertina vienoj vietoj vertins kitoj, tik reikia nebijoti kazka keisti savo gyvenime
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
