Autore, ir taip Jums asmeninių jausmų bus per akis artimiausiu metu: dėl konkrečios situcijos, dėl įdėtų vilčių, dėl padėjimo savęs į lentynlę “vėl vieniša” ir t.t.
Herojaus vaidmuo šioj situacijoj Jums nieko gero neatneš.
Įsivaizuokite save jos situacijoje: esate ištekėjusi, turite mažą vaiką.
Variantas nr.1. susitinkate su seniai matyta darbo vakarėlio dalyve jos kvietimu. Kiek nustembate, bet nueinate. Ir prie kavos puodelio išgistate, jog ji miegojo su Jūsų vyru. Pirma reakcija – šokas. Iš vaizdo, kurį turėjote apie savo šeimą, lieka apskritas nulis. Kokie jausmai? Neviltis, nenoras tikėti, pyktis…Vėliau analizė, kodėl taip nutiko, noras rasti kaltus/nekaltus… Manote, išliktumėte rami tokioje situcijoje ir dar ačiū pasakytumėte?
Variantas nr.2. Puikiai žinote, jog Jūsų vyras užsiima užklasine veikla. Tačiau dėl finansų (ar bet kokių kitų priežasčių) šiuo metu nenorite/negalite jo palikti. Ilgai vedėte derybas su savo savigarba, kol kažkokiu būdu suradote būdą su tuo faktu bent kurį laiką gyventi, nors ir emociškai susvyruojant. Ir štai lygiai taip pat nustembate, sulaukusi kvietimo išgerti su kita moterimi kavos, tačiau nueinate. Išgirstate. Kaip jaučiatės? Ir taip pikta bei skaudu, kad tenka taikstytis su esama situacija, o štai dar tenka suvokti, kad ta kita moteris, kurios kvepalus užuodėte, kurios žinutes radote, va štai visu gražumu sėdi priešais Jus.
Dabar galvokite TIK apie save. Sėkmės.
