Man buvo 15, kai įsimylėjau. Pirma ir paskutinė mano meilė, pirmas vyras visom prasmėm Virš 20 metų jau esu pametus dėl jo galvą Sugyvenom du išdykusius vaikus, daug visko buvo – bet tai per durną norą, kad kitą žmogų priverst pagal savo dūdelę šokti. Nepavyko. Santykiai idealūs pasidarė tik tada, kai supratom abu, kad kiekvienas žmogus savų keistumų turi Ir pykomės, ir ”draskėmės”, bet užtat dabar toooks ramybės uostas pas mus, kad net ausyse spengia. Net neįsivaizduoju, dėl ko galėtume susipykti Užkliūna kas – juokais paverti viską, nereikia sureikšminti daugelio dalykų. Kiekvienas blogas žodis juk nuodija santykius.
Ai, apie rutiną – turim labai daug pomėgių abu. Skirtingų ir bendrų. Tai nėra kada rutinai įsisukti. Gal rutina – kad kasdien MD sėdžiu? Nes dukra dar darželio nelanko. Bet abi visur važinėjam, visus reikalus kartu tvarkom, grįžta brolis ir tėvas – tada susigalvojam pramogų. Ir stalo žaidimus žaidžiam, ir filmą kokį vaikišką žiūrim visi, į lauką kai išeinam – tai visa šeima žaidžiam. Pvz vakar darėm 4 sniego angelus Įsivaizduokit – 2 vaiaki, 36 m moteris ir 42 vyras vartosi sniege, o to sniego ne kažką tėra Savaitgaliais griežtai – važiuoti kur nors, pabendrauti su kažkuo. Svarbiausia man – nesuaugti ir netapti rimta pikta teta
