Vaikinas atėmė viską, padėkit

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Vaikinas atėmė viską, padėkit

Vaikinas atėmė viską, padėkit

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Sveiki. Papasakosiu savo istoriją. Prašau, pasisakykit, patarkit jei perskaitysit. Dėkui.

Tai va. Draugaujam 5,5metų. Tris metus viskas buvo tobula. Jis mane dievino nenupasakojamai tiesiog. Na ir ką, aš įsijaučiau. Pradėjau daryt nesąmones, per daug reikalavau ir pan. Sutiko kitą. Jo tuometiniais žodžiais “pačią geriausią, švelnią, nieko nereikalaujančią”. Išsiskyrėm. Po 3mėn susitaikėm. Siekiau to aš, laksčiau paskui aš. Grįžo, nusistovėjo viskas, pasakė tada kad nesuprato kas jam užėjo, kai paliko, dar iki dabar kartojo kad dėl to gyvenime labiausiai gailisi. Na žodžiu. Padraugavom tada susitaikę kelis mėn. Aš auksinė, viskas gerai. Ir vėl iš kažkur ištraukė naują paną. Matydavau ją ir aš. Ačiū Dievui ji jį atstūmė. Liko su manim. Na išsiskyrę nebuvom, bet mačiau kaip blogai jis jautėsi. Galbūt jei ne pažadai man, būtų vėl palikęs. Na, gal nedrįso, gal kad atstūmė. Gražiai padraugavom dar kelis mėn. Vėl nauja pana. Manęs vėl nepaliko, bet mėtėsi tarp dviejų. Su ja baigė. Vėl jį atstūmė. Na, šįkart viskas tęsėsi gražiau. Naujų panų nebeatsirado, pamilo mane kaip anksčiau, vėl viskas gražu ir miela. Praėjo pusmetis, 4metų kartu proga pasipiršo. Virš metų nuo to viskas buvo tobula. Daug šnekėjomės apie jo tuos palakstymus. Prisiekė, kad neatsiras jokia moteris, kuri jį pritrauktų, užtikrino, kad išsilakstė, kad buvo vaikas, kai darė tas nesąmones. Tikėjau. Na ir dabar, kai po savaitės mum bus 5,5 metukai kartu, vėl atsirado kažkokia pana. Pasirodo, jie kaip draugai bendravo jau nuo rugsėjo. Ir tik gyvai, kai susitikdavo univere. Bet vieną dieną jis jai parašė. Su manim apsipykom. Vos ne pasiunčiau. Na mane jis įskaudino, supykau. Ir tada prasidėjo..

Susirašinėjo parom kiauras kelias savaites.. Na, tada susipyko su ja. Ji dingo. Dabar vėl atsirado, vėl viskas man griūna. Apie savo vidinę būseną nepasakosiu, nes ji nenupasakojama. Sunku net kvėpuot. Klausimas būtų toks, kovoti, ar paleisti? Dabar dauguma man sakytų, kad tu durna, kokio velnio su juo esi, jis žaidžia, BET.. Jis toks nėra. Jis nori šeimos, nori vaikų, kai viskas pas mus būna gerai, aš skraidau padebesiais. Jis irgi. Rašo man dieną naktį, rūpinasi, visada kai esam kartu skęstu jo dėmesyje, visada pasidomi, išklauso. Yra geras žmogus mylimam žmogui. Žodžiai “myliu tave, žmona” ir “ar tekėsi už manęs” būdavo, neperdedu, kas 5min. Tobulas, rimtas vyras. Bet tik tada, kai su manim viskas gerai. Kalbant apie mano jausmus, kasdien jį myliu vis labiau. Ta meilė nereali. Be jo neturiu ir nenoriu nieko. Nebeturiu tikslo gyvent. Palikčiau jei jis būtų toks mergišius. Bet matau kad toks nėra. Kai myli, jis nerealus. Ir tai verčia galvoti, kad tų susižavėjimų kitomis priežastis yra manyje. Vos tik aš atsipalaiduoju ir nebededu 100% pastangų būt geriausia, jis ir rasdavo tas naujas.. Visa tai iškęsdavom kaip draugai. Kalbėdavomės, jis man pasipasakodavo. Pirma visos jos “ypatingos ir kažką reiškiančios”, vėliau “kalės”. Esmė tame, kad po visų tų panų jis vis tiek ateina pas mane. Praeina kažkiek laiko, susitvarkom, viskas tobula. Prie draugų pristato kaip žmoną, myli, dievina, viską duoda. Bet tos kitos ir vėl atsiranda. Pasakykit, čia aš kalta ar jo toks būdas? Pripažįstu. Mėgstu viską žinot, nebuvo pas mus niekada asmeninių erdvių, viskas prieinama ir pasiekiama abiem. Kartais pasipykdavom, kartais per daug kalbėdavau apie santykius, manau jam tapo neįdomu su manim. Ar verta man likti, kovoti (nes žinau kad jis vėl grįžtų, vėl jaustumėmės laimingi)? Tik ar verta?

Page 1 of 2
(nežinomas) (archyvas)

ir viskas prasidejo nuo margos…vai ruri ruri, ruri ra…

(nežinomas) (archyvas)

“Kai myli, jis nerealus.” tai arba myli arba ne. Negali būti, kad vieną dieną taip, o kitą jau kitaip… Pieva kažkokia, gan iliuzijose gyvent..

(nežinomas) (archyvas)

Man tai nesuvokiama, kaip leidiesi buti tokia pastumdele?

Pirma, antra, trecia, ketvirta karta??

As jau seniai buciau viska su juo baigusi. Negerbia taves visiskai. Pasol von toki

(nežinomas) (archyvas)

MESK JĮ, nebent nori likusį gyvenimą taip nugyventi, kad jis ieškotų “geresnės”.

Pati 5,5 metų draugavau, nes bandė įrodinėti kažkokią galią (spėju taip vyrai elgiasi dėl nepilnavertiškumo jausmo).

Mieloji, TU VERTA GERESNIO!! parašyk PM, gal kuo padėsiu, bet turi ryžtis, kad ir kaip būtų sunku

(nežinomas) (archyvas)

Jei nori visą gyvenimą laukt kol pasilakstęs pas tave atbėgs, tada kovok

(nežinomas) (archyvas)

Pati kalta,kad po jo rujų vėl leidi grįžt ir tada būna vėl viskas TOBULA… blem tiek tobula viskas tai ko dar skūstis jis idealus..ką čia dar svarstyt,jūs vienas kitam sutverti.!

(nežinomas) (archyvas)

Per daug kartu kartojasi. Nepavargai dar but skaudinama?

(nežinomas) (archyvas)

nenoriu issiplesti , bet jam su tavim gera ir ramu, zino kad tu ji nerealiai myli ir tuo naudojasi.. pastebek kad kai tik suranda nauja merga tu jam nereikalinga o paskui gailisi, ziurek kad nereiketu gailetis visa gyvenim… galeciau ilga ilga istorija papasakoti kuri jau tesiasi beveik 11 metu.. bet gal susilaikysiu.. jei turi bent kiek tvirtybes, nebuk su juo nes tai kartosis, nebelijo pagarbos, jei jis pasitranko su kitom ir drasiai grysta pas tave prisiekinedamas meile ji nieko verta, taip visada ir bus.. gal ateity kai turesit vaiku ir nelakstys pas mergas, bet tu visada tai prisiminsi ir kiekvienas jo isejimas ilgesnis uztrukimas darbe ar pas draugus suteiks tau pagrindo juo suabejoti… tuu tai prisiminsi visalaika ir pradesi gailetis.. o laiko mes nebeatsuksim atgal …

(nežinomas) (archyvas)

Kadangi vis atleisdavai, tai jis per daug priprato, pasilaksto tai su viena tai su kita, nes žino kad galiausiai susibėgsit vėl.

Su tokiu šeimą kurt dar gerai pagalvok

(nežinomas) (archyvas)

Man nesuvokiama,kur dingo tavo savigarba?

Kaip tu tokį purviną jį priimi atgal? Man net nuo minties šlykštu,kad brangus žmogus kitos liečiamas.

Buvo,yra ir bus tos panos.

Tu tik bėk ir atsimerk.

Kažkokia tuštybė!

(nežinomas) (archyvas)

tai kai gyvensite santuokoje tarkim,apsipyksite ir jis eis pas merga kokia del to kad jus apsipykote? kas cia per mastymas. Jei susipyksti su antraja puse tai maziausiai i galva turetu lysti mintys apie kazkoki svetima zmogu ar apie isdavyste.. juk dazniausiai kai mylintys zmones susipyksta jie pergyvena vienas del kito, stengiasi susitaikyti o ne pas kitas begioti. Ir atrodo kad jus su pasididziavimu vos nesakote, kad va jis pas mane visada sugryzta, o tai kur jam detis jei visos kitos ji atstumia o jus betkokiu atveju ji priimate atgal. Tdel ir sugryzta. Na manau, kad mazu maziausiai jusu santykiai yra KEISTI. O jis labai naudojasi jusu naivumu ir nuolankumu, as jau po pirmos jo tokios “mergos” buciau ji pasiuntus toli toli, kur jus cia izvelgiate meile? Jis neturi su kuo geriau buti tai ir buna su tavimi, laukia kol atsiras tokia kuri jo neatstums o tada galesite keikti tik save kad tiek laiko issvaistete jam.. sekmes autorei.

(nežinomas) (archyvas)

jeigu jums patinka toks amerikietisku kalneliu gyvenimas, taikykites, tik kazin ar dar ilgai laiminga busit, kai gyvensit itampoj ir bijosit buti savimi, kad tik brangusis naujos drauges supykes nesusirastu. Pazinojau ir as toki tipa, kol kartu demesingas, kartoja, kad myli, zvaigzdes nuo dangaus rasko, tik nusisuk… jau velnius isdirbineja. O ji guost, kad ji paliko kita mergina, kuri jam “ypatinga, kazka reiskianti buvo”… atleiskit, bet nesuprantu tokio saves zeminimo. O vyro taktika puiki, islekia iskeles galva ir parlekia pabrukes uodega, guosk mane, rupinkis manim, buk gerute, nes mane ta “kale” nuskriaude”. Uzburtas ratas, linkiu pabegt is jo

(nežinomas) (archyvas)

o jūs esat tikra kad ateity bus lengva gyvent kai turėsi labai stengtis ir būt tobula savo vyrui? nes kitaip vėl susiras kitą? AR nebus kad norėsit tiesiog būt savim? Kažkoks keistas man tas jūsų vaikinas… Jis žino, kad jūs visad kovosit dėl jo ir lauksit, todėl taip ir elgiasi…

(nežinomas) (archyvas)

iš šono visiem gali atrodyt nesąmonė.bet jei žmogaus tox būdas,tai tox jis ir bus.tikiu,kad jis myli,bet jam reikia ir reikės kitų.tad jei negali be jo,telieka mažiau gilintis,ir gal jam tada atsibos bėgiot paskui kitas,arba tau jis daknis negyvai ir pati paliksi.

(nežinomas) (archyvas)

Vis neperskaiciau iki galo, bet man tai kyla tik vienas klausimas-ar ant tokiu santykiu norit stayti likusi gyvenima? Jus rimtai norit buti sitaip skaudinama? Jusu vietoj as pasirinkciau paleisti. Zinau, skaudetu, ziauriai, bet betkoks skausmas praeina ir tai yra geriau, nei buti mazochistei visa likusi gyvenima. Jis kaip skaudantis dantis, arba kasdien kentek ta skausma, arba israuk viena karta be nuskausminimo, ir tada akys prasvieses sekmes

Page 1 of 2