kaip buvo jums?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
sveikos, panos! Žinau, kad tokių temų jau buvo daug. Tiesiog noriu padrąsinimo, apšvietimo.. Neturiu artimų draugių, su kuriom galėčiau apie tai pašnekėti. PIRMAS KARTAS. BAISIAI bijau to skausmo, jis mane visąlaik ir sustabdo. o man jau 20 metų. Jaučiu, kad tikrai noriu, bet ta baimė.. Radau tokį idealų vaikiną, su kuriuo norėčiau, ir žinau, kad jis labai nori, susitikinėjam mes. Ir jau kaip ir būtų laikas, jam irgi 20 metų, aišku, jis nebe nekaltukas, tik aš čia tokia ir jis vis ragina mane, siūlo, bet aš vis išsisukinėju kažkaip. ir suprantu, kad ilgai tikrai nesusitikinėsim, nes jau apie 4 mėn. taip tempiu, o jį suprantu, kad jam noris, nebe paauglys. Jis yra idealus: labai protingas, šalia jo gera ir saugu, aistringas, su juo visada yra apie ką šnekėti Bet aš su savo ta baime, jaučiu, tempsiu ir tempsiu dar. Padrąsinkit, panos Net su rankom jam neleidžiu ten liest, nes bijau kad nelabai apskaičiuos ir padarys kažką skaudaus žinau, kad juokingai skamba.. labiausiai bijau to skausmo. Ar padėtų, jei prieš tai išgerčiau vaistų nuo skausmo? O gal reiktų atsipalaidavimui vynelio (daug) ? papasakokit, kaip jums buvo, noriu nusiramint, paskaičiusi laimingų istorijų Beje, girdėjau, kad kraujuojama ne tik pirmo karto metu, bet ir po pačių santykių (ta prasme, kelias valandas dar ar kaip). kaip ten yra? žinokit, čia jau nesveika man baimė, tuoj visus vyrus atbaidysiu nuo savęs ;D beprasmių ir piktų komentarų prašau nerašyt
nebijok as visai nieko nejauciau, kraujo trys lasai isbego tik.
kokie dar vaistai, nieks nuo to dar nemire, vynelio, intymios aplinkos ir stengtis atsipalaiduoti, jis zinos kaip ka jau…
aš žinau, kad jausiu, nes kai pati kažką bandau ‘pasižiūrėt” (nemoku paaiškinti ), tai nu baisu, koks skausmas. Atrodo, kaip ten dar galiu kažką prisileist :} jeezau, kokia aš bailė, nemaniau, kad kada tokių problemų kils
Aš nieko nejutau, nebuvo jokio kraujo. Tiesą sakant, net nelabai pamenu savo pirmo karto, nes nebuvo nieko ypatingo.
pavydžiu. nu bet kaaaip man išdrįst, žiauriai bijau prisileisti kažką
Mano pirmas kartas buvo tikra komedija. As galvojau, kad jis jau patyres.. (pasirodo jam as irgi buvau pirma) pamenu atsiguliau, nusirengem (viskas vyko labai robotiskai) zodziu nu jau guliu, ir jis ten kad isiziurejo(i apacia) ziuri ziuri, pradejo pristais maigyti, knibineti sakau ka cia darai sako”taip turi but” nu galvoju, jam as ne prima, jis geriau zino poto kai suzinojau kad pirma, tai toks juokas .. pasirodo jis pirma karta realybej mate maksti, jam labai buvo idomu paziuret kaip ji ten atrodo.. zodziu man irgi kraujo nebuvo, bet labai skaudejo, viska darem labai letai, zodziu iseinant jis sako: nieko nepalikai? sakau ”ne” jis sako”o nekaltybe?” bet pasirodo as tada ir nepraradau nekaltybes po kokiu keliu dienu mylejomes pas mane, as buvau ant virsaus, judejau labai letai ir netycia suskaudo, as net nepamaciau, bet kraujas liejosi upeliais jam ant pilvo(ir jis man nieko nesake!! nes galvojo taip turi but!!!) zodziu kai pamaciau, tai atbula griuvau, persigandau, nu bet bent jau buvau tikra, kad tikrai ”pramusom”
Nuteikei kraujo upeliams…
Tikrai nera ko taip baisiai bijoti,kadangi man paciai jau buvo 20 metu tai ir as bijjau,bet zinojau,kad laiks ir tinkamas zmogus,buvau virsuje,kad pati galeciau reguliuoti situacija ir tai buvo tik pliusas,pati nesu labai baili skausmui,bet skaudejo,bet viska valdziau as ir net negalejau pakelti tos minties,kad kazkas kitas tai galetu valdyti,nes pati sprandziau kad astop
o man kaip tik atrodo geriau būti apačioj.. Nors irgi atrodo žiauriai baisu, kad kažkas kitas, o ne aš valdys
Net su drauge buvom susilažinę: kuri pirma – tai statom butelį.. tai ką, jau vieną butelį esu skoloj.. ir baisiai jai pavydžiu
s neglejau pakesti minties,kad kazks tai darys,butu kitaip net neiseje,savaime gavosi. Nebuciau leidusi,kad kazkas man teiktu skausma ,tik pati galejau tai daryti
o nebuvo taip, kad pačiai ‘valdant situaciją’ išvis norėjosi baigt viską ir kitą dieną bandyti? nes aš nu neįsivaizduoju, kaip reikėtų priverst save, atrodo paprasčiau ir kurkas greičiau bus, jei kitas žmogus tą situaciją valdys. Nespėsiu ‘apsigint’ ir tik puf – kalta
man mano pirmasis kartas buvo nuostabus, mylintis vaikinas (dabartinis ex;D), nuostabi aplinka. labai dziaugiausi, kad buvau jam ne pirma. kad ir kaip juokingai skambetu, bet dziaugiaus.;D kraujo nebuvo, o skausmas.. buvo, bet trumpas ir nedidelis. istikruju viskas vyko sklandziai, romantiskai ir trupuciu musu pakikenimo.;D
svarbiausia, nebijok. viskas bus ok. ;D
panos, o kiek jum laiko reikėjo, kad padaryt tai?.. iškart ir pavyko, ar sunku dėl skausmo prisileist? sori, jei durnų klausimų klausinėju!
Tai gal tu dar palauk porą metų, nes dar apsiverksi iš tos baimės
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
