Man tai, kad kažko pridaręs slepi, nes nenori skaudinti, nelabai vis tiek veikia.. Nes seniau, gal, jei kažkur kitam pasaulio gale permiegojai, grįžai ir toliau laimingai gyvenai, aišku kam reikia sakyti ir griauti santykius. bet šiais laikais gi niekada nežinai, ar kažkur antra pusė nekeliaus, nesusitiks su tam tikrais žmonėmis ir t.t. ir nepaaiškės tas melas. ir net ne išdavystės atveju tai yra skaudu bent man dėl to, jei pvz kas nors man pasakytu, va tavikis ta veike, bet as zinociau kita varianta, sakyciau ne, negali buti, jis juk visai kitur. tai pasijusciau labai blogai, tiesiog negerbiama, kad atsiranda galimybes, kai va as tokioj situacijoj atsidurti, tai kvaileles vietoje lieki…
man tai atrodo, kad cia psichologinis sutrikimas kai polinkis vogti ar gerti alkocholi, bet ar tai isgydoma?
