Tikrai si istorija primena manaja. Realiai tas vaikinas nera mano idealas (vadovaujantis protu). Visad zinojau, kad noriu issilavinusio, protingo, gero, mylincio zmogaus… Bet isiziurejau absoliuciai kita ir tai jau tesias 3 metus.. Jau va ir 4 pradejo eit.. Esme tame, kad jis moka elgtis su mergina, o tai man yra kazkas wow (aisku, protas sako, kad tai kvaila), jis turi zalingu iprociu, jis nera proto bokstas, nezinau net jo ateities planu. Jis “maudosi” tevu piniguose, tai atsispindi jo isvaizdoje, nes fiziskai jis ziauriai patrauklus, susitvarkes… Savo ateiti taip pat isivaizduoja materialiai turtinga… Is sito aprasymo, jis toli grazu man neturetu patikt, bet… Sirdziai neisakysi… O juokingiausia tai, kad as absoliuciai kitoks zmogus: as stropi, atsakinga, pirmune, karjeriste, neturiu zalingu iprociu (aisku, kartais isgeriu per balius, bet to neskaitau), taip pat esu prisiziurinti, zinau, kad esu jam patrauklis…
Noriu pasakyti, kad mes skirtingi, bet tuo paciu as matau ji salia saves DABAR… Bunu kartu ir, rodos, galeciau visa amzinybe buti salia.. Nu tai taip kvaila, bet kaip tai pakeisti?
O ziauriausia tai, kad as jo neisivaizduoju kaip gyvenimo palydovo, ta prasme savo vyro, nes zinau, kad salia manes turi buti kitas zmogus, o cia uzgaida, kuria stengiuos pasiekt, bet tuo paciu kazkada ir paleist.. Ka daryt? Negalvojau, kad kada nors busiu taip iklimpus del kazkokio zmogaus.. Nes stengiuos visad mastyt racionaliai ir pan., bet db mano logika prasilenkia su jausmais… O tai man ziauriai nepatinka
Ir taip, Jus labai teisingai parasete, kad as ji idealizuoju, nes taip tikrai yra. Ir protu as tai suvokiu, nu, bet tie jausmai
Zinau, kad ne toks zmogus turi buti salia manes, toli grazu nenoriu sieti savo gyvenimo su bemoksliu alkoholiku… Bet dabar esu jauna ir, man atrodo, kad “kolkas” galiu buti su juo, juk seimos nezadu artimiausiais metais kurt… Ar esate jautusios kazka tokio?
