(nežinomas) (archyvas)
O Dieve, aš labai bijau tos dienos, tada man išslys visas pasaulis iš po kojų, tik pagalvojus, akyse tvenkiasi ašaros… Šį pavasarį mirė mano tėtukas, bet vis dar turiu savo pačią geriausią, mylimiausią, brangiausią močiutę. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad ji vis dar šalia. Jūs įsivaizduojat kokia laimė būnant 33-jų turėti močiutę? Kiekvienas sunegalavimas sukelia nevaldomas ašaras, išgastį, neviltį. Žinau žinau, kad visi mes…, bet stumiu tą mintį kuo tolyn.
