Beviltiska meile
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos.
Taigi… Su vaikinu draugavau 5 metus.Pirmas vaikinas,su kuriuo rimti santykiai.Ta draugyste,tai pastovus barniai,nesutarimai.Kas savaite ar dvi susipykdavom.Ir va.. jau 2 metai kaip issiskyre.Jo noras toks buvo.Bet po savaites gailejosi.Tai zodziu per tuos du metus dar vis susitikdavom.A le,bandem is naujo.Bet vis tas pats per ta pati.Ir esme ta,kad pastoviai jis nutraukdavo bendravima,paskui pats ir gerindavosi.Ir toks uzburtas ratas.Dabar vel menuo kaip tyli.Man jau geda kazkam pasakyt, kad vel su juo buvau susitikusi.Jauciuos kaip mazgote.Geda pries draugus ,artimuosius ,taip lengvai pasiduoti jo itakai,zinant kiek prisikentejau per ji.Daug savybiu,daug visko man jame nepatinka,nebepatinka…erzina baisiai,bet pagalvojus kad kaip gerai jauciuos salia jo- paluztu.Iki siol sapnuoju kosmarus,vis galvoju apie ji,pravirkstu.Jauciuosi,kaip nesveika.Kaip nuzudyt ta beviltiska meile?…
Susirask kitą
Reikia kazkaip “perlipt per save” ir laikytis.Kitaip nieko neiseis.O kodel jus vis su juo susitinkat?negalit tiesiog neatsiliept arba neatsakyt i zinutes?Pasikeist telefono numeri?
bendziau ir su kitais vaikinais bendrauti,bet nieko neisejo..Gal del to,kad nejucia juos atstumdavau,vis galvoj ex buvo.
Na yra taip,kad pati niekada jo neieskau,nerasau.Ypac kai pats nutrauke bendravima.Jei manes jis neieskotu,viskas gal kazkaip pasibaigtu.Dabar jauciu,kad viskam galas.Stengiuosi galvoti tik apie blogus prisiminimus su juo.Jis manes neiesko.BET… labai sunku tos stiprybes atrast,tikejimo,kad viskas bus gerai.
Dasideda dar tai,jog manau kad turiu daug kompleksu.Ir atrodo,kad tik jis mane sugebejo myleti.
“Prisirišimas, viltis, kad bus kitaip, baimė prarasti artimą žmogų, šilumos ir artumo stygius sutrukdo dviem netinkamiems būti kartu žmonėms išsivaikščioti savais keliais. Galiausiai vienas jų ar abu lieka įstrigę santykiuose be ateities, užuot ieškoję žmogaus, su kuriuo galėtų kurti gražius, tenkinančius santykius”
“Nutraukusi santykius, pasistenkite susitikinėti su kitais vyrais, vaikščiokite į pasimatymus ir pradėkite ieškoti tokio vyro, kuris bus pasiruošęs jums įsipareigoti. Bet koks ryšio palaikymas su dabartiniu draugu labai apsunkins, jei apskritai paliks galimybę sukurti santykius su kitu vyru. Prie vyro prisirišusi moteris po truputį tampa ištikima jam, nepaisant to, kad nėra jokių santykių. Jei moteris prie vyro prisiriša emociškai, jis moters sąmonėje tampa sutuoktiniu, nepaisant to, kad realybėje taip nėra ir niekada to nebus. Tik visiškas išsiskyrimas atveria galimybę naujiems sveikiems santykiams.”
citatos is vieno straipsnio internete.
Numesk nuorodą į straipsnį, įdomu pasidarė
Ir tai yra tiesa… Man net geda pries pacia save.Seip turiu charakteri,niekad nesliauziojau pagal ji.Bet yra to dvi puses.
Mane versdavo susitikt su juo vel ir vel,ta mintis,kad jis per ta laika nesusirado merginos,kad myli mane.Kartais pagalvoju,kad kol jis merginos nesusiras,tol as kankinsiuos,dedama viltis.
Is asmenines patirties(buvo panasi situacija,tik draugavom apie metus) galiu patarti perimti situacija i savo rankas.Tai yra pabandyti sugebeti parodyti kad jums jo nereikia.Jeigu eisite susitikti(ko nepataiu),pasipuoskite,spindekite,stenkites pasitiketi savimi,laikykites ir nepaluzkite vos ji pamaciusi.Tegul jis pamato ir pajaucia,kad jus neesate priklausoma nuo jo.Tiesiog jis zino, kad leksite vos jis panores.Nukelkite susitikimus bent keliom dienom veliau savo iniciatyva.Ignoruokite.Arba bent jau neatsiliepkite is karto kai raso ar skambina.O kiek jums metu?
Be to kankinsites ir kai jis susiras ir desite viltis,kad gal jis issiskirs Gal but jis turi mergina, o jus nezinot?O ta mintis,kad jis buna nezinia su kiek merginu ir paskui grizta pas jus, neatbaido?
man 25(jam 30).
Bandziau buti “kieta”.Pries metus ignoravau,kai eilini karta gerinosi po 3 tylos menesiu.Sakiau,kad nieko nebus.Ir sypsodamasi palinkejau sekmes.O tada… jis pradejo maldauti.Prisiekineti kaip mane myli.Ir as issilydziau.
Dabar jis tipo bando visaip mane uzmirst,pasikeite tel nr,uzblokavo visur.Neva cia jis isizeides.O susipykom paskutini syki del to,kad as pradejau priekaistaut jam,del jo netinkamo elgesio,demesio trukumo.Net draugystes metais susitikdavom tik kas savaite ar dvi.Zodziu viska isklojau,kaip galvoju,o jis nieko nesugebejo pasakyt- kaip visada.Tik palikt mane.
Jis buvo visada labai rimtas.Ir man net neiplaukia tokia mintis,kad kita turetu.Jo specifinis charakteris.
Dabar mano tikslas nusiraminti kazkaip.Praejus laikui,tureti mane mylinti vaikina,kuriam isties rupeciau,o ne tik i menesi karta.
seku ta tema nuo pat pradziu Gaila zmogaus.Bet ir pati matau, kad saves negerbiu lygiai taip pat.Patarimu turiu daug,bet juos vykdyti,atrodo neimanoma,nes vis eini pries save.
Tai turbut jus jo pati nenorite paleisti.”Palaidokite” savo sazine arba issiuskite ja “atostogu” kitaip nebusit laiminga ir grausite save del nieko.Jeigu jis pasikeite kontaktus,gal jau ir nebeatsiras jusu gyvenime.O kai atsiras,uzblokuokite jus ji ir pasikeiskite numeri.
Imanoma,tik reikia labai noreti.Kam save saugoti kazkokia asilui atsiprasant ir laukt stebuklo?Jums jau ne 18 ir ne 20.Reikia pagalvoti,kad jum jau 25 ir laikas susimastyti apie seima ir vaikus.Laikas vietoj nestovi juk.
Suprantu,kad laika svaistau tik saves kankinimui.Bet lygiai taip pat atrodo,kad jokio kito nemylesiu.Man jis buvo pirmas visuo kuo.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
