Oooo hello friend Man ne taip žiauriai, bet panašiai. Ėmė praeitais ar net užpraeitų metų pabaigoje per facebook rašinėti kažkoks iš to paties miestelio vaikinukas be nuotraukos, na ką, aš nė neįtariau, kas jis toks. Bendravau normaliai, mandagiai, kaip ir su visais, nors iš rašysenos akivaizdžiai matėsi, kad jis ne iš tų aukšto intelekto lygį turinčių žmonių.. Ėmė prašyt susitikt. Sakiau, kad esu užimta visada po pamokų (nemelavau). Primygtinai prašė susitikti per pertrauką.. Tada juokais pasakiau pusseserei, kuri yra metais už mane vyresnė, kad jis man rašinėja, tai ji ėmė laaaaaabai juoktis Nes jis jos klasiokas, kuris smirda, rūko pigiausias cigaretes, nesimoko ir t.t. .. Na tas toks provincijos chuliganėlis. KAI AŠ SUŽINOJAU, KAIP JIS ATRODO, ĖMIAU LABAI BIJOTI. Nes jau jį pastebėdavau. Tai jis tokiu maniakišku žvilgsniu žiūūūūūūri, gręžia tiesiog mane ligi šių dieų, toks jo tas žvilgsnis toks iš apačios..D fuj Ir nuolat stengiasi pro mane praeiti, kad tik nužiūrėtų. Ir akivaizdu, kad neslepia savo žvilgsnio. Gal galvoja, kad pamačiusi, kad jis manimi domisi, aš susidomėsiu juo… Bet tas jo žvilgsnis ir tai, kaip jis bendravo virtualiai… O dievulėliau. Maždaug ‘lą, ką vk?’. Ir ničnieko niekad nebuvo pasakęs, kas galėtų mane sudominti. Oh god.
