Iš tikro kiekviena reaguojame skirtingai. turiu drauge, kuri iš vis labai šaltai reaguoja į skyrybas.
o aš esu visiškai kitokia, vis galvoju kaip įmanoma ištverti tą skausmą? atrodo tas žmogus yra tavo gyvenimo dalis ir šia jo jau nebėra. iš tikro tą suprasti gali tik tą jau patyrusios. )
vienos minėjo, kad reik kuo daugiau laiko būti su draugais, nežinau kodėl bet tai man sukelia dar didesnę depresiją..
o ir 100 proc įsitikinau mastyti ” ai jis vis tiek kažkada gailėsis” yra labai kvaila, nes tas mastymas sukelia kažkokių vilčių,kurios neleidžia jo pamiršti ir atsikratyti minties ” o gal kada nors” mane asmeniškai skaudžiausiai veikia visi prisiminimai tas žinojimas kad su juo buvo taip gera..ech.. baisus jausmas..
aš labai gerai atsimenu savo išsiskirimą, buvo lygiai prieš 2 metus…
visą dieną nerašė, poto iš draugės sužinojau, kad su kažkokia panele sėdėjo prie marių.
vakare sms žinutė “mums reikia pasikalbėti”
nežinau kdl bet viskas buvo aišku jau apie ką..
