Paliko vaikinas

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Paliko vaikinas

Paliko vaikinas

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(nežinomas) (archyvas)

Vakar mane paliko vaikinas, širdį spaudžia negaliu, bet kolkas dar išlieku rami, nepuolu į isterijas. Tačiau manau, kad tai tik tyla prieš audrą, ko gero tiesiog dar nesuvokiu, kad nieko nebebus. Lyg viskas buvo tobula dar užvakar, o šiandien jau aš viena. Tiesiog noriu pasiguosti ir paklausti, kaip viską išgyventi ? Man tai buvo pirmas vaikinas visose gyvenimo situacijose, pradraugavome du metus, viskas atrodė gražu, o dabar še tau – nemyliu… Ar kuriai buvo taip, kad viena diena myliu, kitą -nemyliu, palieku? Kaip reagavote? Mane tai mini infarktas ištiko ko gero, galvojau sprogs širdis

Page 1 of 4
(nežinomas) (archyvas)

Ištversi,pupa.

Sunku,bet nieko nepakeisi…

Tu verta geresnio!

Stiprybės Tau.

(nežinomas) (archyvas)

Aš tokius dalykus skaitydavau po skyrybų

(nežinomas) (archyvas)

Reikės daug laiko… Nebūk namuose, nebūk viena, iškart ieškok daug veiklos.

(nežinomas) (archyvas)

Dabar atrodo, kad viskas slysta. Juk niekad nebebus taip, kaip buvo tuos metus, man atrodo, kad aš nerasiu jau tokio, kuriuo šitaip besąlygiškai galėčiau pasitikėti Kaip skauda..

MAn nesuvokiama, kaip taip gali būt, per vieną dieną pasikeitė bendravimas neatpažįstamai..

(nežinomas) (archyvas)

Buvo. Aną vasarą pats paprašė atvažiuoti į mano mamos gimtadienį. Šventė buvo super, visiems buvo gera, bet po dviejų dienų lyg iš dangaus nukrito: aš tavęs nemyliu.

Buvo sunku, žiauriai sunku. Turbūt pirmosios skyrybos po rimtos draugystės būna skaudžiausios.

Puikiai tave suprantu, būk stipri ir svarbiausia nesižemink. Gyvenimas eina į priekį. O jei taip iš oro be paaiškinimo ima ir apsisprendžia per dvi dienas, kad nebemyli, tai kas tuomet per bernas?

(anonimas) (archyvas)

Aš jau bijau, kad pati nepalūščiau iki tiek, kad prašysiu jo paaiškinimo… Dabar nuo vakar laikausi, kai prašė kad palieka, nieko nebeatrašiau. Ai jo, jis mane paliko SMS ZINUTE..

(anonimas) (archyvas)

Žvelk į tai kaip į pamoką, kaip į kažką, kas sudarys dalelę tavo gyvenimo kelionės, užgrūdins. Liūdesys ir skausmas tam tikrais kiekiais nėra blogai, tai gyvenimo dalis.

(anonimas) (archyvas)

Kiek jam metų?

(nežinomas) (archyvas)

Mane irgi telefonu, bet nors paskambint sugebėjo…

Na, prašyti paaiškinimo tai dar nėra žeminimasis ir tu turi teisę žinoti priežastį. Žinoma, jei tokia yra.

(nežinomas) (archyvas)

Idomu, kodel jie visi sako ta pati? Maniskis man ta pati pasake. Ir kiek pastebiu daugeliui. Arba jie isvis nemoka mylet, arba jie yra visiski bailiai. Laikykis, saule, isgyvensi, zinau ka tai reiskia, vyk is galvos tas mintis kuo toliau, ir pradek gyenti del saves, tada jis pamates, kad tu laiminga ir be jo, nusigriaus nagus.

(nežinomas) (archyvas)

Laikykis,mergyt.

Viskas įmanoma, iškentė daugelis iškesi ir tu

Suprantama, kad be galo sunku, bet kaip sakoma: Laikas išgydo žaizdas.

Tad laikykis, daug stiprybės tau, neužsidaryk namuose, išstrink nuotraukas, išmesk visus dalykus kurie tau ji primintų. Nes VISKAS. Gyvensi be jo, susirasi daug geresnį ir tikrai kuris nesakys tau “nemyliu” ir pan, o mylės, gerbs ir saugos. Patikėk taip ir bus.

Tiesiog nekišk i galva sau minčių, kaip buvo tada kaip buvo tada, po truputį stenkis pamiršti jį. Susipažink, bendrauk su kitais vaikinais, varyk su daugėm kur ar užsiimk mėgstama veikla. Ir negalvok,kad viskas slysta tau iš po kojų.SEKMĖS ;P

(nežinomas) (archyvas)

Aš niekaip negaliu patikėt, atrodo, kad sapnuoju, kad dar parašys, kad dar susitiksim… Kaip jam taip lengvai viskas gali pasimiršt nesuprantu..

(anonimas) (archyvas)

19

(anonimas) (archyvas)

Uoj tai dar tikrai piemuo, nereikia ir tikėtis nei brandaus atsisveikinimo, nei svarios priežasties