KAip bijau, kad tai tikrai jau pabaiga…

lopas

Kaip manote, ar parašyti jam? Jei taip, gal galite patarti ką..? Mane domina, kodėl jis taip pasielgė..

paskutinės mūsų sms buvo tokios.. Aš jau supykus, dėl jo šaltumo :

– Myli Tu ar ne?

– Ne

-Palieki mane?

-Taip

ir viskas, daugiau nieko, nei iš jo, nei iš manęs..

Atleiskit, bet man taip savotiškai palengvėjo…Galvoju, kad čia man vienai tokia situacija, kai vieną dieną viskas nuostabu, o kitą “atleisk,. aš išeinu”. Buvo sunku,nes nesuvokiau kame problema, nieko nepaaiškino.. Nesileisiu į smulkmenas ir savo išgyvenimus, bet viskas praeina. Tikrai Tik jokiu būdu neužsidaryk savy, susitikt su draugais, gerai leisk laiką.,linksminkis, susipažink su naujais žmonėmis.ir bent jau aš-nepykau ant to “fainuolio”, Atleidau jam. Taip buvo lengviau išgyventi viską. ir pabaigai- Tai ne mes JUOS praradom, o jie MUS

Tik jokiu budu nesizemink ir nerasinek prasydama pasiaiskinimo, kad ir kaip sunku tai bebutu

Na, tave paliko sms žinute, mane paliko parašydamas per fb dabar kai prisimenu, tai juokinga, bet puikiai suprantu ką išgyveni aš normalų atsakymą kodėl tada mane paliko gavau tik po metų (kai pats mane susirado ir po to pusmetį persekiojo tiesiogine to žodžio prasme, net mano tuometinę simpatiją primušė, nes anot jo, taip ir neįstengė manęs pamiršti ir įtikėjo, kad mes sutverti vienas kitam. Kažkoks nesusipratimas, o ne bernas). Vieną dieną gali sau leisti išsiverkti ir išsiliūdėti, tačiau ne ilgiau. Kaip jau kažkuri sakė, nesėdėk namuose, imkis aktyvios veiklos, nebūk viena užsidariusi kambary, nes taip tik depresiją įsivarysi. Gyvenimas nesibaigia tuo, kad kažkoks stuobrys dingo iš tavo gyvenimo. Galbūt taip tik dar geriau Laikykis ir stenkis mastyti pozityviai, nors tai ir sunku ir bet kokias negatyvias mintis vyk kaip įmanoma toliau. O visos mintys susidėlios į vietas palaipsniui, kaip ir susitaikymas su tuo, kad jūs nebe pora ir gali nesistengti jų sudėlioti iškart, nes, sakau iš savo patirties, kai viskas labai šviežia tai padaryti ir viską vertinti objektyviai ir blaiviai nelabai įmanoma Laikykis, žinau, kad sunku, bet tai ištveri tikrai įmanoma

Aš patarčiau nieko nerašyti…

jaunas dar gal nelabai zino ko nori, ir nelabai supranta kas ta meile yra…as anksciau galvodavau,kad meile tai drugeliai, bet meile yra kartu didelis ir sunkus darbas juk buna ir pykciu, visko…

Autore, pagalvokit ar jums tikrai reikia tokio skystablauzdžio, kuris net nedrįsta į akis pasakyt, kad palieka? Taip elgiasi tik vaikai.

Nieko tu jam nerašyk, tegul pažaidžia dar su mašinėlėm tas snarglius. Niekada nepateisinsiu žmogaus, sugebančio dviejų metų santykius užbraukti sms žinute. Tavo atveju, rašymas jam tokį lochą pateisintų. Siūlau kompromisą: kaskart, kai norėsi jam parašyt, parašyk man až. Aš tave šaltai paauklėsiu, daug lengviau kalbėtis su žmogum, kurio nepažįsti. Nes nepyk, bet dabar su logika prasilenksi kuriam laikui – tik ir skęsi prisiminimuose. Ir dar. Įskaudinti žmonės daro labai didelę klaidą – kai juos šitaip bjauriai meta, įskaudintieji linkę prisiminti tik tai, kas buvo gražu. Neleisk to. Pagalvok apie tai, kaip jis tave paliko. Ir ar dėl tokio poelgio jo kiaušai tarpukojy tebeturi kokią nors reikšmę. Manau, atsakymas aiškus. Myžalo bala, ne bičas, o tau toks reikalingas? Vėliau padėkosi visų religijų dievams atskirai, kad gyvenimas išmeta šiukšles už tave. Kaip dabar viskas sunku beatrodytų, yra sena it pasaulis tiesa – viskas klostosi taip, kaip galiausiai mums išeina į naudą.

tikiuosi numerio neismokus mintinai, istrink. Tiesiog paciai bus geriau, tiek dabar, tiek jei netycia isgertum, ar kaip nors kitaip suskystetum. : ) Sunku, bet geriau padek taska jau dabar ir nebegalvok apie tai..

O dieve, nepavidetina situacija.

Panasiai man teko isgyventi, isdraugavus daugiau nei tu, autore.

Jeigu nori pakalbeti, parasyk man i az.

Stiprybes, ir stipriu nervu tau!

Pagarba už neanonimą

Tai kad pati išprovokavot tą nesąmoningą sms pokalbį :/ Kaip maži vaikai… Ar myli mane, ar mane palieki… Jauni dar, matosi… Sėkmės bręstant ir ieškant savo žmogaus.