Paliko vaikinas

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Paliko vaikinas

Paliko vaikinas

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(nežinomas) (archyvas)

Vakar mane paliko vaikinas, širdį spaudžia negaliu, bet kolkas dar išlieku rami, nepuolu į isterijas. Tačiau manau, kad tai tik tyla prieš audrą, ko gero tiesiog dar nesuvokiu, kad nieko nebebus. Lyg viskas buvo tobula dar užvakar, o šiandien jau aš viena. Tiesiog noriu pasiguosti ir paklausti, kaip viską išgyventi ? Man tai buvo pirmas vaikinas visose gyvenimo situacijose, pradraugavome du metus, viskas atrodė gražu, o dabar še tau – nemyliu… Ar kuriai buvo taip, kad viena diena myliu, kitą -nemyliu, palieku? Kaip reagavote? Mane tai mini infarktas ištiko ko gero, galvojau sprogs širdis

Page 3 of 4
(nežinomas) (archyvas)

Koks asilas net nesugeba į akis pasakyti. Turbūt susirado kokią kitą užtat taip staigiai viską ir užbaigia be jokių paaiškinimų. Nerašyk jau jam nieko tikrai, nesižemink. Patarčiau kuo daugiau veiklos susirasti, eiti visur kur tik kviečia draugai net jei ir nesinori tuo momentu. Laikykis viskas praeina, rasi geresnį.

(nežinomas) (archyvas)

jam 19, o maniškiui 28 buvo, kai per skaipą paliko…

(nežinomas) (archyvas)

Panašiai ir aš prieš savaitę išgyvenau. Tik mane po trijų metų draugystės paliko dėl kitos nepilnametės mergelės tai patikėk koks stresas ir skausmas. Pilnai tave dabar suprantu. Bet su laiku atsigausi, svarbiausia susiimti, paleisti praeitį ir žvelgti į ateitį su viltim kad viskas bus tobula, o taip ir bus anksčiau ar vėliau. Ne veltui sakoma, kad gyvenimas atima sidabrą, kad duotų auksą ) Laikykis!

(nežinomas) (archyvas)

Autore, ir aš išsiskyriau su pirmąją meile tokiom pat aplinkybėm..ne SMS, tačiau paskutiniai skausmingi pokalbiai vis tik buvo telefonu..man buvo 18, jam irgi. Pradraugavom 1,5 metų, buvom vienas kitam pirmi mylimieji ir buvom neišskiriami. Įstojau į kitą miestą, kurį laiką dar prieš tai vaikščiojom ant įtempto lyno – konfliktavom, taikėmės, vėl konfliktavom..ir po kiek laiko: “baigiam”. Nors prieš kelias dienas buvom atsisveikinę kaip įprastai: su apsikabinimais, bučiniais ir šiltais žodžiais. Žmogus neturėjo stiprybės paaiškinti, kodėl priėmė tokį sprendimą. Dabar, po aštuonerių metų galvoju, kad gal taip ir geriau. Prireikė daug laiko, kad suvokčiau, tada išsigydyčiau, tada atleisčiau. Nepamiršiu veikiausiai niekada. Bet ar būčiau galėjusi būti su vyru, kuris neturi nei trupinio vyriškumo? Žinoma, ne. Kitoms jis skirtas, ne man, žinančiai, kas esu ir ką noriu matyti šalia savęs.

Miela autore, bus dar visko ir tikrai čia tik pirmas, bet ne paskutinis kartas. Gal neguodžiu, bet sakau tiesą. Išsigydysit, eisit pirmyn, atsiras nauji žmonės, būsit mylima kitų ir pati mylėsit . Niekas nevyksta veltui. Gal ir geriau, kad toks pliuškis pasitraukė iš jūsų gyvenimo sąlyginai anksti. Linkiu stiprybės Jei bus liūdna ar reikės tvirto žodžio, galit man parašyti į AŽ

(nežinomas) (archyvas)

..ne per seniausiai skaiciau labai teisinga posaki: ” Jei nepaleisi neteisingo zmogaus, taip niekada ir nerasi teisingo”

pati esu isgyvenusi tokia situacija, sprantu,kad sunku, skauda.. bet laikas geriasias gydytojas.. pasikartosiu kaip ir dauguma merginus.. uzsiimk kokia nors veikla,iseik kazkur,judek, bendrauk, nebuk viena…

jis taves nevertas !

(nežinomas) (archyvas)

yra posakis, po skyrybu paneles paverkia, pasinervuoja ir pamirsta,o stai baxurai is pat pradziu patusina su draugais, o tada prisimena, kad vis del to jos gal ir reikia…

(nežinomas) (archyvas)

Na aš čia pasijaučiai ne viena… beveik po dviejų su puse metų šią vasarą taip pat teko išsiskirti su vaikinu, kuris man visomis prasmemis buvo pirmas ir vienintelis. Žinau, ką reiškia skausmas, o vat jis regis neitin, nors man nebuvo to pasakymo, jog nemyliu, todėl palieku, mums tiesiog pasidarė veik neįmanoma nesibart, tiek jis tiek aš greit susierzindavom, gal tai buvo dėl egzaminų, nežinau, bet vat taip jau gavosi, kad pradėjom nesutart ir buvo prieita išvada eit savais keliais. Aš dėl tos išvados dar karts nuo karto pakūkčioju, o vat jis kuo ramiausiai su kita jau kelias savaites.. O dar sakė, jog pamiršo mane nes “matyt, man buvo daug sunkiau nei tau, todėl labiau norėjau pamiršti” max logiška priežastis pirmą dieną sužinojus, kad jis jau turi kitą, atrodė nerealu, gal pajuokavo, o kai sužinojau kas ji tokia atrodė, kad apsivemsiu… pirmą kartą supratau, ką reiškia, kai pykina iš nervų.. tai buvo naktis, kurią praleidau nemiegodama ir desperatiškai rašinėdama tiems, kurie dar nemiegojo ir tuo metu tiesiog morališkai mane palaikė, bet dabar jaučiuosi kiek geriau.. ir galiu tikrai pasakyt, kad jausiesi nesmagiai, jei pradėsi jam rašyt ar skambint..

(nežinomas) (archyvas)

Lopas tas bernas. Pamirsk toki debila.

Stiprybes! Laikykis is paskutiniuju.Geriausias vaistas – veikla. Uzsiimk kazkuo, kad kuo maziau apie debila galvotum.

(nežinomas) (archyvas)

Prieš mėnesį mane paliko vaikinas, su kuriuo draugavau 2.5metų, kuris lygiai taip pat man buvo pirmasis visom prasmėm ( aš jam taip pat), priežastis tokia pati- nebemyli, nors prieš kelias dienas skundėsi kaip manęs pasiilgo ir kaip myli, nes buvo išvykęs į užsienį. Išsiskyrė irgi sms žinute, aš kaip kvailiuke dar skambinėjau jam, kol atsiliepė… Jeigu nori- parašyk man, papasakosiu daugiau ir plačiau, pamatysi, kad viskas gali išeiti į gerą

(nežinomas) (archyvas)

Kad ir ne mano tema, bet ačiū merginos man irgi jūsų pasakymai padėjo

(nežinomas) (archyvas)

Viskas tik į gerą! Sunku bet su laiku palengvės..neužsidaryk savy, užsiimk kažkokia veikla su draugais, nueik į klubą bendrauk su kitais vaikinais. Tą lopą pamiršk. Nesižemink prieš tavęs nevertą. Palikti sms žinute..tai žema..

(nežinomas) (archyvas)

(nežinomas) (archyvas)

puikus straipsnis! labai teisingas ir pakeliantis nuotaiką

(nežinomas) (archyvas)

O aš visada galvodavau: Geresnės jis neras.. ir tai kažkiek guosdavo, kad blogai ne vien man, bet ir jam.. jei nėra blogai, tai bent jau kažkada bus

(nežinomas) (archyvas)

bx kai kurie tokie lopai neturi jokiu jausmu