Ats:bedugne

(nežinomas) (archyvas)

Buvau visiškoj depresijoj: viskas mane vargindavo, kasdien ta pati rutina, ,,brangūs” žmonės mane vis nuvildavo, kol vieną dieną susimąsčiau: ar aš noriu tokio gyvenimo? Atsakymas aiškus kaip dieną: žinoma, ne!!! Pradėjau vengt žmonių, kurie daro man neigiamą įtaką, kurie mane apvylė, sumažinau mane supančių žmonių skaičių, pradėjau investuot į savo vidų: skaityt knygas, sportuot ar tiesiog mėgautis vakaru, grožėtis savo šuniuko knarkimu. Manyje labai pastebimų pokyčių neatsirado, kuriuos iškart pastebėtų aplinkiniai, bet svarbiausia, kad aš jaučiuosi daug daug geriau ir toks gyvenimas man mielesnis širdžiai.