Na as skeptike esu didziausia,taciau kaip man buvo 17,numire mama,staigiai,nei sirgo,nei ka,sukniubo ie su visam,tai va,viena karta tv ilgai ziurejau ir girdejau kaip kakstelejo per jungtuka ir sviesa uzgeso kambari,net ta garsa prisimenu,o svarbiausia,kad jungtukas sunkiai spaudesi,tai as apie pirma valanda islekiau i laiptine,sutikau savo drauge is kazkur griztancia,tai ta buvo pas mane per nakti,nes viena bijojau,o kita karta,jau pries kokia pusantru metu,dar Danijoje gyvenom,tai ryte guliu lovoj,vaikai ir vyras prie tv turbut nuejo ir kadangi sviesu buvo,tai as ant galvos kaldra uzsitraukiau,na ir jauciu ant tos itemtos kaldros zingsnius,bet pagalvojau,kad katina ileido i kambari,ir jis ateina pas mane,taciau niekas nebuvo jo ileide,o zingsniu sunkuma tikrai jauciau.Kazkada sapnavau,kad mane nuzude ir taip tikroviskai,kad ryte galvojau kaip as cia atsikeliau,o kas liecia tunelius,tai manau nuo skausmo haliucinacijos uzpuola,taip smegenys bando apsisaugoti ir is pasamones islenda graziausi matyti vaizdai .
Nezinau ar kas patikejot,nes pati kazina ar patikeciau
dar issamiau apie sapna,tai va,kaip sapnavau,kad mane nuzude,tai man skaudejo ir paskiau jauciau,kad skausmas mazeja,atsipalaiduoju ir skausmas apleidzia,manau ir realiai taip buna,o mirti labai bijau,bijau vaikus palikt neuzaugintus,nes kaip numire mama,tai daug isgyvenau,paskiau kaip gime pirmas sunus,taip norejosi paklaust apie rupinimasi ir panasiai,apie save mazyte,bet viska savo galva dariau ir kazkaip pavyko.
